Ekstravertai siekia kuo daugiau socialinių stimuliacijų ir galimybių, bendrauti su aplinkiniais. Dažnai jie vadinami energingais, pozityviais ir šarmingais.

Bendraudami jie linkę daug kalbėti, pasakoti, reikšti savo nuomonę.

Intravertai kitokie – jie tylesni, uždaresni ir nemėgsta būti dėmesio centre. Intraversija tikrai nėra tas pats, kas drovumas. Visai ne. Intravertai nebūtinai bijo kritikos ar jaučia norą  būti pastebėti, bet nedrįsta. Jiems tiesiog to nereikia. Jie įgauna energijos būdami vieni ir ją eikvoja bendraudami ar veikdami. Jiems patinka žmonės, jie linkę dalintis ir būna patys geriausi ir ištikimiausi draugai. Tiesiog jiems reikia pertraukėlių nuo nuolatinio chaoso bei bendravimo. Socializacija jiems kaip sporto užsiėmimai.

Ekstravertų bruožai:

Dažniausiai pasitaikančios savybės, kuriomis pasižymi ekstravertai:
-nuotykių troškimas
-saviraiška
-aktyvumas
-kalbumas
-mėgavimasis dėmesiu
-šiltumas
-visuomeniškumas
-draugiškumas
-patrauklumas kitų atžvilgiu

Priežastys:

Psichologija vis dar tyrinėja priežastis, kodėl vieni žmonės yra ekstravertai, o kiti intravertai. Dažniausiai išskiriami du pagrindiniai faktoriai: prigimtis ir auklėjimas.

Ekstraversija genetine prasme yra tikrai stipri. Intravertų ir ekstravertų smegenys  gerokai skiriasi – stimuliuojami skirtingi centrai, jaučiant pasitenkinimą. Ekstraversijos genas stipresnis ir dažniausiai nurungia intravertiškąjį.

Taip pat, intravertams užtenka labai nedaug stimuliacijos, kad pajaustų socialinį pasitenkinimą ir kitus panašius jausmus, todėl jie greitai nuo bendravimo pavargsta. Tuo tarpu, ekstravertus stimuliuoti reikia gerokai ilgiau, todėl jiems reikalinga daugiau socialinių veiksnių.

Aplinka, žinoma, taip pat svarbi. Individualios patirtys formuoja mus, kaip asmenybes. Kiek mums buvo leista šeimoje išsipasakoti, kaip buvome priimti mokykloje – visa tai taip pat labai svarbu.

Ekstraversija ir elgesys

Atsižvelgdami į savo asmenybės tipą turėtume rinktis ir prefesiją.

Ekstravertai dažniau tampa lyderiais, jiems patinka vadovauti, vesti. Jiems patinka dirbti su žmonėmis, daug komunikuoti. Taip pat ekstravertai lengviau pakelia kritiką, blogus kitų atsiliepimus. Jie rečiau kenčia nuo depresijos, nerimo sutrikimo, labiau pasitiki savimi. Ekstravertai dažnai būna pozityvūs ir veiklūs. Tokios savybės labai pagelbėja, kai reikia bendradarbiauti su kitais asmenimis. Ekstravertai tampa puikiais mokytojais, reklamos agentais, politikais, vadybininkais ir pan.

Intravertai pirmenybę teikia profesijoms, kuriose reikia mažiau bendrauti ar dirbti individualiai bei nepriklausomai. Jie tampa puikiais rašytojais, inžinieriais, programuotojais. Taip pat, didžioji dalis menininkų priklauso būtent šiam asmenybės tipui.

Kiek?

Nereikia manyti, kad pasaulis  yra pasidalinęs į dvi  priešiškas stovyklas – grynus ekstravertus ir grynus intravertus. Yra žmonių, kurie labai ryškiai atstovauja savo asmenybės tipui, bet didžioji dauguma nėra 100 procentų aprašymus atitinkantys piliečiai.

Vis dėlto, pasak mokslininkų, ekstravertų gerokai daugiau. Tik vakarietiškose šalyse išmatuoti tai labai sudėtinga, nes mūsų kultūra spaudžia visus būti ekstravertiškais. Populiarus, komunikabilus, veiklus žmogus yra čia idealas. Todėl intravertiškesni žmonės dažnai bando save perkeisti (tokiais atvejais dažnai kenčia nuo depresijos, nerimo) ar vaidina, kad jiems patinka dalykai, kuriais iš tiesų nesižavi.

Ekstravertai labai mėgsta socializuotis, todėl jiems gerokai lengviau sekasi užmegzti naujas pažintis. Pasak mokslininkų, žmonės geriausiai sutaria su žmonėmis, kurių ekstraversijos lygis panašus, kaip ir jų. Ekstravertai dažnai nori bendrauti su ekstravertais, o štai intravertai gali užmegzti puikias ir lygiavertes draugystes su abiem asmenybės tipais.

Pagal http://psychology.about.com/ parengė Dominyka Navickaitė

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *