Mūsų kultūroje priimta laikyti intelekto koeficientą (IQ) svarbiausiu veiksniu, nulemiančiu pasisekimą profesinėje srityje. Bet tiesa ta, jog  aukštas IQ nėra vienintelė ar svarbiausia sąlyga sėkmei pasiekti. Mūsų gyvenimas susideda iš sprendimų, kuriuos priimame, o gebėjimas suprasti save, savo bei kitų žmonių  jausmus yra raktas nuo durų, už kurių slepiasi patys geriausi ir mums tinkamiausi sprendimai. Nuo emocinio intelekto (EQ) priklauso tai, kaip mes elgiamės, priimame iššūkius ir siekiame tikslų.

Šį terminą pradėjo vartoti mokslininkai Peteris Salavoy ir Johns Mayeris, o 1996 metais Danas Golemanas išleido knygą tokiu pat pavadinimu ir išpopuliarino jį.  Jie teigė, kad emocijos taip pat veikia mūsų elgesį ir yra svarbi žmogaus dalis, su kuria reikia dirbti ir ją vertinti.

Tyrimai parodė, jog žmonės, turintys aukštą emocinį intelektą, dažnai džiaugiasi geresne psichine sveikata, darbo pasiekimais ir yra labiau linkę tapti lyderiais.

Mokslininkai randa vis daugiau įrodymų, padedančių jiems charakterizuoti neurologinius EQ mechanizmus.

Gebėjimas išreikšti emocijas ir jas kontroliuoti yra fundamentaliai svarbi mūsų psichikos dalis. Bet gebėjimas suprasti, interpretuoti ir reaguoti į kitų jausmus savo reikšmingumu tikrai nenusileidžia.

Jeilio universitete mokslininkai Jeremy Yip bei Stephanie Cote atliko tyrinėjimus, kurie jiems suteikė naudingų įžvalgų, kodėl  aukštas EQ padės labiau pasiekti profesinio pasisekimo nei aukštas IQ.

Pirmame eksperimente buvo tiriama EQ esmė, gebėjimas suvokti emocijas, kurios lengvina procesą, kai priimami sprendimai. Individai, puikiai gebantys skaityti jausenų kalba, teisingai identifikavo, kurie nutikimai sukėlė tam tikras emocines išraiškas tiesiogiai, o kurios emocijos darė įtaką jų priimamiems sprendimams, nors su jais buvo visai nesusijusios.  Buvo nuspėta, kad atsitiktinė  nerimo jausena, nesusijusi su konkrečia sprendžiama situacija, labiau paveiks žemą EQ turinčius asmenis. Eksperimento rezultatai šią hipotezę patvirtino.

Antrame eksperimente visiems dalyviams buvo pranešta jų jaučiamo nerimo priežastis ir taip eliminuotas emocijų suvokimo lygis tarp aukštą ar žemesnį EQ turinčių asmenų. Toks atradimas atskleidė, jog priežaščių dabartinei žmogaus savijautai suvokimas, įsiklausymas į save padeda išvengti galimų šalutinių efektų bei kontroliuoti atsiradusias emocijas. Žinodami, jog nerimas nesusijęs su atsiradusia problema, kurią reikia išspręsti, dalyviai priėmė sprendimus daug racionaliau, apgalvočiau ir ryžtingiau. Asmenys, turintys žemesnį EQ, negalėjo atsiriboti nuo neigiamų emocijų, kurias sukėlė prieš tai buvęs eksperimentas.

Žmonės, turintys išlavintą emocijų skaitytuvą, nepašalina visų emocijų, kurias sukelia sprendimo paieškos, bet sugeba į pašalę nustumti emocijas, kurios visai neturi nieko bendro su konkrečia situacija.

Būtent tas nuolat tiriantis ir įsiklausantis ego, būdingas aukštą EQ turintiesiems, ir yra priežastis, kodėl pavyksta priimti geresnius sprendimus.

Stebintysis ego – tai intelekto dalis, kuri leidžia tyrinėti sukilusių emocijų objektyvumą. Tai būtų galima iš dalies prilyginti netgi atsiribojimui nuo kūno ir susitelkimu į dialogą tarp emocinių patirčių ir analizuojančio proto.

Taigi, kaip emocinis intelektas veikia Jūsų gyvenimą?

 Darykime prielaidą, kad žmogus, turintis aukštą IQ ir žemą EQ, daug pasiekia gyvenime (kaip tikrai dažnai ir nutinka). Turi gerai apmokamą darbą, gražią šeimą – gyvenimas pasisekęs.

Pavyzdžiui, nutinka taip, kad darbe tenka dorotis su dideliu streso kiekiu gana ilgą laikotarpį. Tiesiog savaime patiriamos tokios emocijos persismelks ir į asmeninį gyvenimą. Ir tada žmogus, sunkiai gebantis suprasti emocijų kalbą, bus linkęs priimti daug skubotų, neatsakingų sprendimų. Alkoholizmas, smurtavimas dažnai kyla būtent iš neapibrėžto neigiamų emocijų šaltinio, kuris paveikia įvairias gyvenimo sritis, netgi tas, kurios su pradine problema visai nesusijusios.

Šioje konkrečioje situacijoje, individas, turintis aukštą EQ, greitai sugebės identifikuoti streso šaltinį ir neleis tam paveikti jo asmeninio gyvenimo.

Savianalizė bei atsivėrimas sau pačiam ar artimiesiems yra įprastas reiškinys visiems, turintiems aukštą EQ. Taip jie sveikai atsikrato emocijų ir viską sudėlioja į reikiamus stalčiukus. Tokiu būdu jie ne tik neleidžia stresui griauti asmeninės erdvės, bet ir yra linkę susiimti ir greičiau išspręsti kilusias problemas darbe.

 Įveikti problemas galime tik pirmiausia išanalizavę jas.  Ir tai tikrai nereiškia, kad turime būti kaip robotai, kad pasiektume sėkmę.

Bet skirdami laiko bandymams suprasti, kaip jaučiamės ir kodėl taip jaučiamės, padėsime sau daug daugiau, nei vengdami emocijų ar stumdami jas gilyn vaistais, psichotropinėmis medžiagomis, alkoholiu.

Kelias į sėkmę neturi konkrečių kelrodžių, nusakančių, ką daryti ar ko būtinai nedaryti. Būti sėkmingam – tai sugebėti panaudoti visas turimas žinias bei įgūdžius tam, kad įveiktume  kiekvieną situacija, kuri mus ištinka. Emocinis intelektas yra vienas svarbiausių šių įgūdžių.

Pagal http://www.thinkinghumanity.com/ parengė Dominyka Navickaitė

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *