Gyvename laiku, kai krikščionybės žinia yra minimalizuojama, trivializuojama ir marginalizuojama. Krikščionybė puolama ne tik iš šalies. Daugybė krikščionių „ekspertų“ teigia, kad svarbiausia Jėzaus Geroji naujiena (dar vadinama „Evangelija“) nėra pakankama, kad siela, bendruomenė, planeta būtų išgelbėta.

O tu? Ar dar tiki Evangelijos galia?

Anie ekspertai teigia maždaug tokius dalykus: „Evangelijos žinios nepakanka! Teiginiuose nėra galios! Iš tiesų perkeičia tik gyvas, alsuojantis tų principų įkūnijimas, o ne šaltas tikėjimo išpažinimas, sudėliotas iš dvasinių „tiesų“!“.

Tuo tarpu Pauliaus žodžiai prasiveržia iš laiško Romiečiams pirmo perskyrimo: „Aš nesigėdiju Evangelijos. Ji juk yra Dievo galybė išgelbėti kiekvienam tikinčiajam…“ Didis apaštalas Evangelijos nelaikė šaltu tikėjimo išpažinimu. Jis į ją žvelgė kaip į Dievo įkvėptą tiesos žinią, kuri ją priėmusiuosius išplėšė iš tamsos viešpatystės ir perkėlė į šviesos viešpatystę. Jis nemėgino paaiškinti, kaip paprasta žinia gali išganyti sielą, jis tiesiog pabrėžė, kad ji gali tai padaryti, ji tai darė ir daro. Būtent tai jis įvairiais būdais nuolat kartoja savo laiškuose.

Kaip Jėzaus priėmimas ir tikėjimas Evangelija gali visiškai pakeisti nuodėmingą žmogų? Nežinau. Man ir nereikia žinoti, kaip tai veikia, užtenka žinoti, kad tai veikia. Paliksiu Dievui tai, kaip tai veikia, ir tiesiog būsiu dėkingas jam, kad toks nuodėmingas žmogus, vardu Gregas Stieras, tąja žinia buvo pakeistas. Taip pat ir tu.

Ar dar tiki?

Kai kurie žmonės sako, kad Evangelijos žinia, kuri skelbia Jėzų esant vieninteliu keliu į dangų, yra pernelyg siaura, pernelyg arogantiška, pernelyg uždara. Tuo tarpu Jėzaus žodžiai keturioliktame Jono evangelijos perskyrime byloja: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“.

Ar dar tiki?

Nelabai suprantu, kaip tai veikia. Man neaišku, kaip kažkieno tikėjimas asmeniu ir žinia gali iš pagrindų atgimdyti dvasiškai mirusią sielą. Nesuprantu, kaip apgailėtiniems nusidėjėliams tiesiog tikint, kad Jėzus išgelbsti juos iš jų nuodėmių, vienu mostu gali būti dovanoti visi jų prasižengimai. Negaliu suprasti, kaip žinios priėmimas lemia gyvenimo pakeitimą.

Tačiau tai, kad nesuprantu, kaip visa tai veikia, tiesiog papildo viso to paslaptingumą. Nesuprantu to, tačiau esu už tą labai dėkingas ir tikiu tuo visa širdimi.

Ar dar tiki?

Kartkartėmis esu paklausiamas: „Negi tikrai tiki, kad tie vaikai, kuriuos mokai pažinti tikėjimą, juo gyventi ir juo dalintis, gali iš tiesų kažką pakeisti, perteikdami Evangeliją savo draugams?“.

O taip! Tikrai tuo tikiu! Ir ne vien dėl to, kad tiesiog pasitikėčiau paauglių jėgomis, bet todėl, kad visiškai tikiu Evangelijos galia keisti gyvenimą, bendruomenę, planetą.

Ši žinia nėra skirta intelektualiajam elitui, kuris prarado tikėjimą žinios galia ir paslaptimi. Ji nėra skirta ir neigiamai nusistačiusiems priešgynoms, kurie nuolat ieško logikos klaidų esminiuose krikščionybės teiginiuose, kad galėtų toliau plėtoti savo nenutrūkstamą kritiką ir taškytis piktų žodžių nuodais, maištaudami prieš bet ką.

Ši žinia skirta paprastam jaunimo vadovui, kunigui, tėvui ar motinai, paaugliui. Ji skirta tau, nes Biblija rašyta paprastiems jonams ir onoms, kaip tu ir aš. Ji skirta tau, nes būtent tu esi apkase, kasdien dirbdamas su tikrais žmonėmis ir tikromis problemomis, su žmonėmis, kuriems reikalinga tikra viltis, kurią teikia Evangelijos žinia. Ir dėl to vėl keliu tą patį klausimą…

Ar dar tiki?

Jei taip, visa širdimi pradėk žinia dalytis su kitais. Prisidėsiu ir aš.

Jei ne, skaitai ne tą straipsnį…

„The Christian Post“, 2006-07-25, vertė Kęstutis Pulokas

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *