Įsivaizduodami filosofą, greičiausiai prieš akis išvystate Sokrato biustą, nesuvokiamas ilgas frazes bei intelektualiai apraizgytus samprotavimus, kurie visai nesisieja su realiu pasauliu bei kasdieniu Jūsų gyvenimu. Bet pateiksime tris konkrečius atvejus, kai būtent filosofų įsikišimas labai reikalingas.

1. Mergina vardu Rachel Dolezal gimė kaukaziečių šeimoje. Ji buvo laikoma baltąja, nors save siejo su juodaodžių rase.

Toks atvejis kelia mums daugybę klausimų: kas nulemia žmogaus rasę? Ar rasė priklauso vien nuo biologinio veiksnio, ar vis dėlto tai socialinės plotmės dėmuo? Tokie klausimai priverčia susimąstyti, kas būtent apibrėžia sąvokas ,,baltasis“ ar ,,juodaodis“. Koks yra rasės statusas? Ar tai labai svarbi biologinė kategorija (su kuo mes nelabai linkę sutikti), ar verčiau socialinis konstruktas, nulemtas įvairių veiksnių? Ar egzistuoja tam tikra moralinė ar politinė asimetrija tarp baltaodžio, laikančio save juodaodžiu, ir juodaodžio, laikančio save baltaodžiu? Ar Dolezal galime vadinti ,,transrasine“, kaip pakeitusius lytį asmenis vadiname ,,transseksualais“? O galbūt mūsų nusiteikimui šiuo konkrečiu atveju turi įtakos tokie veiksniai kaip lytis ar jos rasė?

Galime matyti, jog kyla ištisa virtinė klausimų, kuriuos galėtume priskirti filosofinei kategorijai. Susiduriant su tokiomis problemomis, vien teisininkas ar biologas negali mums pateikti konkrečių atsakymų. Anaiptol neteigiame, jog tai gali padaryti filosofas, bet jis gali sukelti diskusiją ir pademonstruoti visas šios problematikos puses, pateikdamas argumentuotus samprotavimus bei įžvalgas.

2. Devyni juodaodžiai, Jungtinių Valstijų piliečiai, buvo nušauti tragiškame susišaudyme Čarlstone. Įtariamasis žudikas – tai baltaodis savo rasės aukštintojas.

Ar tai buvo nusikaltimas, įvykdytas iš neapykantos svetimai rasei? Ar tokį incidentą galėtume laikyti teroristiniu išpuoliu? Į tokius klausimus labai nelengva atsakyti. Čia taip pat reikalingas filosofų įsikišimas, nes jie gali padaryti nuodugnią analizę, kurią geba atlikti dažnai žymiai geriau už kitus.
Kalbame ir apie moralinės atsakomybės klausimą. Įtariamojo draugas buvo paslėpęs kaltinamojo ginklą, nes išsigando girdimų grasinimų, jog draugas gali padaryti kažką beprotiško, bet galiausiai ginklą jam grąžino. Ar galima jį kaltinti dėl šių atimtų gyvybių?

Visi JAV bandymai apriboti ginklų naudojimą nepasiteisino. Tai komentuodamas prezidentas Barackas Obama teigė, jog nebeįmanoma toliau vaidinti, jog nepastebime, kad kitose išsivysčiusiose valstybėse, kuriose apribotos galimybės įsigyti ir naudoti ginklus, nesusiduria su tokiomis sunkiomis smurtinėmis problemomis. Tokios masinės žudynės kitur nevyksta taip dažnai. Ir jau laikas imtis veiksmų tai sustabdyti.

Ar žmonės, kurie, pasinaudodami balsavimo teise, išrenka valdžią, yra atsakingi už tokias nelaimes? Ar pati valdžia atsakinga? Sprendžiant tokius klausimus reikia pasitelkti metafiziką, etiką, teisės filosofiją ir dar daugiau filosofijos sričių. Filosofija leidžia mums kritiškai mąstyti, ieškoti pagrįstų argumentų. Tai labai svarbu sprendžiant problemas, ypač susijusias su rasizmu, eugenika ar smurtu.

3. Popiežius Pranciškus pareiškė, jog klimato kaita yra globali problema, kuri labiausiai gali paveikti skurdžiai gyvenančius žmones. Jis skatino išsivysčiusias valstybes riboti neatsinaujinančius energijos šaltinius ir padėti kitoms valstybėms vystytis.

Rašytojas, fizikas, astronomas Adamas Frankas teigė, kad viską, ką mokslininkai galėjo pasakyti apie klimato kaitą, jau pasakė. Visa ši problematika jau apima ne tik mokslo sritį. Vienos labiausiai paplitusių religijų lyderis išsakė tai, kas jau ilgai turėjo būti išsakyta: ši problema glaudžiai siejasi su mūsų vertybine sistema. Ir kai paliečiamas šitoks klausimas, paliečiama ir filosofija.
Jei žiūrėtume vien iš mokslo pozicijos, klimato kaita mums rūpi tiek, kiek tai paliečia gyvenančių rūšių gerovę, išgyvenimo galimybes bei mūsų planetos ateitį.

Kiek turtingieji yra atsakingi už vargšus šiuo atveju? Ar išsivysčiusios valstybės yra atsakingos už atsilikusias? Ar privalome stengtis palikti pasaulį tinkamą gyventi ir ateities kartoms? Ar privalome rūpintis kitų rūšių gerove? Ar biologinė įvairovė išties turi didelę vertę? Šie klausimai paliečia ir teisės, ir politikos sritį.

Tegalime tikėtis, jog į visus šiuos klausimus atsakyta bus atsakingai ir išmintingai, pasitelkus geriausią įmanomą filosofiją.

Kaip ir visos kitos akademinės disciplinos, filosofija turi savo žargoną ir vidinių ginčų. Turime pripažinti, jog filosofija gali būti labai miglota ir neaiški, ypač tiems, kurie nebuvo prie jos rimčiau prisilietę. Ir taip pat tiesa, kad dauguma filosofų leidžia laiką savo vidinėse klajonėse (kaip ir mokslininkai bei kiti specialistai) ir dažnai praleidžia ten visas 24 valandas per parą.

Bet visuomenei reikia filosofų, kaip ir filosofams reikia visuomenės. Todėl tikime, kad reikėtų įsileisti juos ir leisti jiems kalbėti.

Kai politiniai klausimai paliečia ekonomiką, dažnai į procesą įtraukiami ir ekonomistai. Kai teisiniai klausimai paliečia aplinkosaugą, mes dažnai galime išgirsti iš ekologų ar biologų. Bet kai susiduriame su tokiomis problemomis, kurios susijusios su rase, identitetu, moralumu, atsakomybe ir kitomis – labai retai kada kreipiamasi į filosofus. Manome, kad jau laikas būtų pradėti tai daryti.

Pagal www.npr.org parengė Dominyka Navickaitė

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *