Mėnuo: rugsėjo 2016

John Mason. Renkamės tikėjimą ar nerimą?
Prisikėlimo kelionė

John Mason. Renkamės tikėjimą ar nerimą?

John Mason – krikščioniškų knygų autorius, verslo konsultantas, pamokslininkas, jau keliasdešimt metų įkvepiantis gausias auditorijas. Skirtingai nuo kai kurių šiandien populiarių „gyvenimo trenerių“, J. Mason neskelbia, kad gyvenimas yra lengvas pasivaikščiojimas ir viskas priklauso nuo „teisingos gyvenimo technikos“. Keliolikos populiarių knygų autorius įsitikinęs, kad viena iš nūdienos bėdų ta, jog […]

Andrius Navickas. Ar yra gyvenimas po nuopuolio?
Prisikėlimo kelionė

Andrius Navickas. Ar yra gyvenimas po nuopuolio?

Suprantu, kad įprasčiau klausti, ar yra gyvenimas po mirties? Tačiau ar ne paradoksalu, jog tie, kurie teigia tikintys gyvenimu po mirties ir net išpažįsta beribį Viešpaties gailestingumą, nepripažįsta, jog ir po to, kai kuris nors žmogus suklumpa, neretai gerokai sužeisdamas aplinkinius, jis išlieka žmogumi, Dievo kūriniu ir jo gyvenimas tęsiasi. Daugybę […]

Andrius Navickas. Būti žmonėmis ar pusfabrikačiais
Atodangos

Andrius Navickas. Būti žmonėmis ar pusfabrikačiais

Mes, krikščionys, žinome, kada prasideda žmogaus gyvybė.  Deja, panašu, kad vis sunkiau susigaudome, kada prasideda sąmoningas gyvenimas.  Mokyklą įpratome vadinti pasirengimu gyvenimui, net universitete ruošiamės darbo rinkai, paskui stengiamės pastarojoje įsitvirtinti. Tiesa, dar būna „antroji paauglystė“ – vidurio amžiaus krizė, kai žmogui kyla klausimas, ar dar bus kažkoks gyvenimas po viso […]

Andrius Navickas. Apie garbės žodį
Atodangos

Andrius Navickas. Apie garbės žodį

Gyvename  žodžių infliacijos laikais. Jei suskaičiuotume, kiek žodžių pasakome kiekvieną dieną – nustebtume, jog tiek daug. Visgi problemos kyla ne tiek iš žodžių gausos, bet iš to, jog labai daug žodžių, kuriuos pasakome, tėra tuščiaviduriai,  mes juos traukiame ne iš širdies, bet iš kišenių.  Taip pat ir su garbės žodžiu, […]

Andrius Navickas. Žmonės ar resursai?
Atodangos

Andrius Navickas. Žmonės ar resursai?

Kažkada pasaulyje gyveno žmonės… Tiesa, buvo ir vis dar yra mokslininkų, kurie, stebėdami, kaip žmonės bendrauja tarpusavyje, kokiomis normomis vadovaujasi kasdien, padarė išvadą, kad žmogus – tai beždžionė, sugebanti naudotis darbo įrankiais ir  kalbėti.  Tokia hipotezė daugeliui pasirodė įtikinama, ypač plepiams ir darboholikams, kurie kažkodėl nusprendė, kad jie toliau nei kiti […]

Kun. Kęstutis Dvareckas. Apie didžiausią turtą
Prisikėlimo kelionė

Kun. Kęstutis Dvareckas. Apie didžiausią turtą

Visus mus vienijantis troškimas būti laimingiems neleidžia likti pasyviais šio pasaulio ir mūsų asmeninių gyvenimų stebėtojais, vertintojais, bet kviečia būti aktyviems, išjudina į kelią, kuriame maži atsakymai gimdo tik dar daugiau ir didesnių klausimų. Turbūt labiausiai šiandien mus vienijanti iliuzija – kad laimingi būsime, kai pakankamai turėsime, kai galėsime užtikrintai tarti: […]

Kun. Kęstutis Dvareckas. Penki atsakomybės stulpai
Prisikėlimo kelionė

Kun. Kęstutis Dvareckas. Penki atsakomybės stulpai

„Dieve, suteik man ramybės susitaikyti su tuo, ko negaliu pakeisti; drąsos keisti, ką galiu pakeisti, ir išminties tą skirtumą suprasti“, – jau nebe pirmą dešimtmetį skamba ši maldelė žmonių, trokštančių gyventi atsakingai, lūpose. Ir iš tiesų – šioje maldelėje telpa visa, ko reikia, kad galėčiau ne tik išgyventi, bet ir […]

Henrikas Gudavičius. Savo takelius prasimynus – daugiau matyti…
Pasaulis yra gražus

Henrikas Gudavičius. Savo takelius prasimynus – daugiau matyti…

Henrikas Gudavičius (g. 1943) – tikras Dzūkijos šviesuolis, čia gyvenantis ir dirbantis jau beveik ketvirtį amžiaus, tačiau paklaustas, kuo save laiko, nė nedvejodamas atsako – esu žemaitis. Sovietmečiu dirbęs įvairiausius darbus taip ir nepriprato prie miesto, vis traukė būti arčiau gamtos. Dešimt metų žurnalistinės patirties leido suderinti pomėgį rašymui ir […]

Kun. Kęstutis Dvareckas. Paprasta… ne prasta..
Prisikėlimo kelionė

Kun. Kęstutis Dvareckas. Paprasta… ne prasta..

Viskas paprasta… Gal net pernelyg paprasta mano puikybe sužeistam protui… Dažnai savirealizacijos ir prasmės ieškau grandioziniuose projektuose ar žygdarbiuose, kažkur toli – kai ji aušta drauge su šalia esančiojo paruošta arbata. Paprasta… ne prasta… Pernelyg daug ir dažnai žmones ar įvykius nuvertinu kaip per prastus, kaip nevertus mano dėmesio, o jais […]

Kun. Kęstutis Dvareckas. Būti kančios akivaizdoje
Prisikėlimo kelionė

Kun. Kęstutis Dvareckas. Būti kančios akivaizdoje

Jei turėdami akis išdrįstame jų neužmerkti, tuomet neretai atsiduriame kenčiančio asmens akivaizdoje. Tokie neišvengti susitikimai su kito skausmu apniaukia mūsų kasdienybę gausybe klausimų: ką daryt? Bėgti nuo tikro susitikimo į paviršutinišką pokalbį? Padėti ar karštligiškai ieškoti pasiteisinimų – kodėl ne? Ir kada pagalba yra pagalba iš/gyventi, o ne pagalba bristi giliau į beviltiškumą? […]

Vizijos. Simon Winchester. Žmonijos puikybė subliukš
Atodangos

Vizijos. Simon Winchester. Žmonijos puikybė subliukš

2006 m vokiečių dienraštis „Die Presse“ vykdė projektą „Europa 2050-aisiais“. Tai įtakingų specialistų prognozės. Siūlome britų geologo ir žurnalisto rašinįapie žmogaus ir gamtos santykį. Simonas Winchesteris (g. 1944) – britų geologas, žurnalistas ir rašytojas. Dirbęs „Guardian“ korespondentu. Šiuo metu gyvena Niujorke. Yra parašęs keletą knygų: „Pasaulinis plyšys: Amerika ir 1906-ųjų San Francisko […]

Francesca Kaplan Grossman. Auginantys skirtumai
Augame kartu

Francesca Kaplan Grossman. Auginantys skirtumai

Neseniai suvokiau, kiek daug laiko praleidžiu bent jau mintyse kaltindama savo vyrą dėl pačių įvairiausių dalykų. Dėl to, kad vidury kambario palieka savo nešvarias kojines, dėl to, kad leidžia sūnui „nepadoriai“ ilgai miegoti, o dukrai – žiūrėti televizorių. Jaučiu, kaip kaltinu jį už tai, kad keliauja darbo reikalais, o aš […]