Ką veikiate naktimis?

 Veikiausiai visi žinome, kokią riziką mūsų sveikatai kelia rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas ar nutukimas. Tačiau kodėl taip retai susimąstome, kad miego trūkumas ir netinkamas miegas taip pat yra vienas iš svarbių sveikatos rizikos veiksnių. Neilas Stanley, miego tyrinėtojas iš Rytų Anglijos universiteto, teigia, kad siekdami gyvenimo kokybės miegui turėtume skirti ne mažiau dėmesio nei sveikai mitybai ar fiziniam aktyvumui.

Pasak jo, geras miegas yra gyvybiškai būtinas fizinei, protinei ir emocinei mūsų sveikatai, tačiau tampa akivaizdu, kad gyvename visuomenėje, kuri vis dažniau tai pamiršta.

Nepakankama miego trukmė ar netinkama jo kokybė gali turėti lemiamos įtakos sveikatai, susilpninti imunitetą, sąlygoti nuotaikų svyravimą, nedarbingumą. Ilgalaikėje perspektyvoje miego trūkumas gali tapti širdies ligų, depresijos ar diabeto priežastimis.

Nors visa tai veikiausiai žinome, bet klausimas, ar susimąstome gyvendami visuomenėje, kurią būtų galima tikrąja to žodžio prasme pavadinti pavargusia. Tam yra daugybė individualių priežasčių, tačiau galima išskirti ir sistemines tokios būsenos priežastis. Pavyzdžiui, pastebima, kad žmonės vis dažniau dalį veiklos, kurią tradiciškai atlikdavo per dieną, yra linkę atlikti naktimis.

Štai aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pasaulis buvo tarsi užliūliuotas svajonės, kad techninė pažanga padės sukurti nepaprastai nuostabią ir tam tikra prasme net tingią ateitį. Buvo kuriamos teorijos apie tai, kad greitai žmonės galės per dienas ilsėtis ir tinginiauti, o visus būtinus darbus už juos padarys mašinos, aparatai ir robotai. Panašu, jog viskas įvyko atvirkščiai. Tapome visuomenė, kuri dirba dvidešimt keturias valandas per dieną, septynias dienas per savaitę, o poilsis ir net miegas tapo prabanga.

Ir būtent technologijos prie to prisidėjo itin stipriai. Juk darbui būtina įranga ir mechanizmai niekada nemiega, tad ir mes galime dirbti, kai tik sugalvojame ar užsinorime. Tiek biure, tiek vis dažniau ir namuose. Ne tik dieną, bet ir naktį.

Kenkiame ne tik sau

Ilgos darbo valandos, didžiuliai informacijos, kurią turime suvaldyti, srautai ir nuolatinis stresas – tipiški didžiosios dalies XXI a. dirbančių žmonių palydovai. Paradoksalu, tačiau toks darbo ir gyvenimo ritmas tampa rimta problema ne tik mūsų sveikatai, darbingumui bei darbo rezultatams ir netgi santykiams šeimoje ir su draugais, bet ir visos visuomenės gyvenimo kokybei, o platesne prasme net kelia pavojų aplinkiniams.

Štai statistika byloja, kad Europos keliuose pervargę vairuotojai padaro net daugiau avarijų nei girti. Už vairavimą išgėrus baudžiama, darbo vietoje draudžiama vartoti alkoholį, o ateiti į darbą pervargus ir neišsimiegojus vis dar yra veikiau garbės reikalas, parodantis, kokie mes „ištvermingi“ ir gebantys susidoroti su darbo užduotimis.

Taigi kodėl netoleruojame girto chirurgo ar mašinisto, bet visai nekreipiame dėmesio į pervargusius darbuotojus? Juk menkai miegojusio asmens būsena fiziškai panaši į alkoholio vartojusio asmens būklę. Jam sunku susikoncentruoti, koordinuoti judesius bei veiksmus, pastebimas išsiblaškymas, neatidumas. O ką jau kalbėti apie ilgalaikio miego trūkumo sąlygoto pervargimo sukeliamas sunkias ne tik psichines, bet ir fizines ligas. Kita itin pažeidžiama ir svarbi bei nuo tinkamo miego priklausoma grupė – vaikai ir paaugliai. Juk miego stygius jiems ypač kenkia ir gali nulemti prastus mokymosi rezultatus, būti sunkaus elgesio, diabeto ar nutukimo priežastimi.

Taigi šiais laikais žygdarbis veikiau yra ne darbas viršvalandžiais bei naktimis, bet gebėjimas taip susiplanuoti savo dienotvarkę, kad joje liktų pakankamai laiko laisvalaikiui ir miegui. Galite sakyti, kad šiuo metu tai visai neaktualu, nes daug svarbiau bet kuria kaina išsaugoti darbą. Galbūt, tačiau vargu ar irzlus,  pervargęs, neišsimiegojęs ir dėl to nuolat klaidas darbe darantis darbuotojas ilgai išlaikys savo darbo vietą.

 Parengta pagal BBC.com

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *