John Mason – krikščioniškų knygų autorius, verslo konsultantas, pamokslininkas, jau keliasdešimt metų įkvepiantis gausias auditorijas. Skirtingai nuo kai kurių šiandien populiarių „gyvenimo trenerių“, J. Mason neskelbia, kad gyvenimas yra lengvas pasivaikščiojimas ir viskas priklauso nuo „teisingos gyvenimo technikos“. Keliolikos populiarių knygų autorius įsitikinęs, jog viena iš nūdienos bėdų ta, kad mes pernelyg menkai leidžiame Dievui veikti savo gyvenimuose ir skubame kopijuoti įvairias „sėkmės istorijas“, pamiršdami, jog Dievas kiekvienam iš mūsų yra sukūręs savą šedevrą.

Dievas mums davė viską, kas būtina, kad kurtume savo ateitį. Deja, mes esame linkę ne galvoti, ką galima padaryti su tuo, ką turime, bet graužtis: „Ech, jei tik aš turėčiau… jei tik kitaip būtų susiklosčiusios aplinkybės, jei tik turėčiau daugiau pinigų, tada tai tikrai būčiau laimingas ir galėčiau gyventi taip, kaip Dievas nori.“ Tačiau Viešpats jau pasėjo savo sėklas kiekviename iš mūsų, ir mūsų rūpestis jomis rūpintis.

Žmonės visada pervertina svarbą to, ko neturi. Prisiminkime, Dievas niekada nepaprašys apyskaitos už tai, ko negalime Jam duoti. Jis nori, kad pradėtume nuo to, ką Jis jau mums davė.

Neleiskite, kad tai, ko dabar negalime padaryti, taptų kliūtimi padaryti tai, ką galime. Užsitęsęs neveiklumas paralyžiuoja iniciatyvą. Abejonėse įklimpusiam protui viskas atrodo neįmanoma. Nelaukite ypatingų aplinkybių, idant galėtumėte daryti gerus darbus. Darykite juos ten, kur esate ir kur galite daryti. Tam net nereikia ypatingo talento. Visa, ko mums dabar reikia, – vaisingai panaudoti tai, ką jau turime.

Rašytojas Johnas Barrouzas taikliai pabrėžė, kad kvailystė jaudintis dėl tų galimybių, kurių neturime, nes didžiausios galimybės yra tiesiog prieš mūsų nosį, tereikia jas pastebėti. Tai, ką kiekvienas galime čia ir dabar padaryti, – tai mūsų galimybė keisti ateitį. Tikroji didybė – tai gebėjimas išlikti didžiam mažuose dalykuose. Neniurnėkime dėl to, kad neturime to, ką norėtume turėti, būkime dėkingi už tai, ką jau esame gavę. Mėgstame kartoti, kad „reikėtų tai padaryti“, tačiau dar svarbiau sakyti: „Aš pradedu.“

Nė vienas žmogus nebus laimingas tol, kol neišmoks pasinaudoti tuo, ką turi, ir nenustos nerimauti dėl to, ko neturi. Laimė niekada neateina pas tą, kuris nemoka vertinti to, ką turi. Dauguma žmonių daro tą pačią klaidą, bandydami tolumoje įžvelgti tai, kas yra šalia. Niekada daug nenuveiksite, jei nejudėsite pirmyn ir nepradėsite daryti to, ką jau dabar galite daryti. Niekas nepasiektų sėkmės, jei sėdėtų ir lauktų, kada aplinkybės taps palankiausios pradėti veikti. Šventajame Rašte pasakyta: „Kas paiso vėjo, tas niekada nesės, o tas, kas stebi debesis, niekada nepjaus“ (Mok 11, 4). Niekada nieko nenuveiksi, jei lauksi idealių sąlygų tai padaryti.

Nebarstykime laiko tuščioms abejonėms ir graužačiai, bet realizuokime save tuose užduotyse, kurias tau kelia dabartis. Juk nėra geresnio pasiruošimo ateičiai, kaip geriausiai, kaip sugebame, atliktos šiandienos pareigos.

Aukime toje dirvoje, kur mus Viešpats pasodino, pradėkime stiebtis į dangų, ir Dievas būtinai paramstys.

Parengė Andrius Navickas pagal knygą “You are born as original”.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *