Amerikiečių rašytojas mirė 91 metų amžiaus ir iki pat mirties dirbo mėgstamiausią darbą – rašė. Viename iš interviu, keletą metų prieš mirtį, R. Bradbury teigė, kad nuo 12 metų jis kasdien dirba prasmingą ir mėgstamą darbą, ir tai didžiausia sėkmė, kurios gyvenime žmogus galėtų trokšti. Buvo namisėda, didžiąją gyvenimo dalį pragyveno tame pačiame mieste – Los Andžele. Niekada nevairavo automobilio, nesinaudojo nei internetu, nei kompiuteriu, o savo apsakymus ir romanus iki gyven- imo pabaigos spausdino rašomąja mašinėle. Nepakentė skraidyti lėktuvais, ir beveik šešiasdešimt metų pragyveno su mylima žmona. Mane vaikystėje R. Bradbury užbūrė „Marso kronikomis“, o ištikimu jo kūrybos gerbėju tapau, kai perskaičiau „Pienių vyną“. (Andrius Navickas)

  • Niekada neabejok stebuklais, kai jie vyksta.
  • Mes išprotėję. Tačiau gera tokiems būti visiems kartu.
  • Mokslinė fantastika man visada buvo ir bus moralės mokanti pasaka. Optimizmas man reiškia tik viena – galimybę elgtis optimaliai. Žmonės prašo manęs išburti ateitį, o aš tenoriu padėti jos išvengti.
  • Jeigu mes klausytume savo proto, niekada neįsimylėtume. Nedraugautume. Niekada tam nesiryžtume, nes būtume ciniški: „Kažkas čia ne taip“ arba „Ji mane paliks“ arba „Aš jau sykį nudegiau, todėl…“. Visa tai kvailystės. Taip visą gyvenimą galima paleisti vėjais. Kiekvieną sykį reikia šokti nuo uolos ir krentant atauginti sparnus.
  • Yra nusikaltimų, blogesnių už knygų deginimą. Pavyzdžiui – jų neskaityti.
  • Optimistas plyšauja, kad mes gyvename pačiame geriausiame pasaulyje, pesimistas nuogąstauja, kad būtent taip ir yra.
  • Svarbiausia, ką mes turime, – bibliotekos. Be jų neturėtume nei praeities, nei ateities. Palieskite mokslininką, ir jūs paliesite vaiką.
  • Jei jums nepatinka tai, ką darote, paprasčiausiai daugiau to nedarykite.
  • Kai gyventi gera, nėra reikalo ginčytis dėl gyvenimo prasmės.
  • Geri rašytojai prisiliečia prie paties gyvenimo. Vidutiniškieji greita ranka perbraukia per jį. Blogieji išprievartauja jį ir palieka musėms.

Iš knygos MOZAIKA (sulipdė A.Navickas), Vilnius: Aštuntoji diena, 2016.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *