Jerome David Salinger gimė pirmąją metų dieną – Sausio 1d.- 1919 metais Manhetene, Niujorke (mirė 2010). Baigęs pradinius mokslus studijavo karo akademijoje. Aukštino kariuomenę,o po kiek laiko pradėjo jos neapkęsti.  Vėliau mokėsi  Ursinuso koledže, Niujorko bei Kolumbijos universitetuose. Bendramoksliai jį mėgo, tačiau, kartu, ir privengė, nes Salinger turėjo ne tik puikų humoro jausmą, bet ir aštrų liežuvį.

Tapęs garsiu rašytoju, Salinger labai nemėgo savo populiarumo ir padavinėjo į teismą tuos, kurie negerbė jo noro atsiskirti, buvo retas interviu davėjas, laidų svečias ir nekeldavo skandalų, neatskleisdavo net menkiausių savo asmeninio gyvenimo detalių. Jis nuolat rašė, bet nuo 1965 m. nebeišleido nė vieno naujo kūrinio. Tačiau tai dar labiau kurstė jo gerbėjų smalsumą. Pasak vieno amerikiečių pedagogo, kitų rašytojų šlovė neužgožė tylinčio Selindžerio.

Rašytojo, apie kurį daug metų nebuvo žinoma beveik nieko ir kuris ilgainiui tapo visos Amerikos legenda romanas „Rugiuose prie bedugnės” (1951) yra labai populiarus ligi šiolei ir mylimas įvairiausio amžiaus skaitytojų. Pasaulyje parduota daugiau nei 65 milijonai jos egzempliorių.

Dalinamės paslaptingo rašytojo mintimis, kuris troško, kad ne jo gyvenimo detalės, bet jo darbai už jį kalbėtų:

 „Kas mane išmuša iš vėžių, tai knyga, kurią pabaigus norisi būti autoriaus geriausiu draugu ir skambinti jam, kada užsigeidus. Tai dažnai nenutinka.”

 „Niekada niekam nieko nesakyk. Kitaip pradėsi visų ilgėtis. ”

„Nesu itin raštingas, bet aš daug skaitau.”

„Man nusibodo vien tik mėgti žmones. Dieve, kaip norėčiau sutikti tą, kurį galėčiau gerbti. ”

„Nuolat sakau: džiaugiuosi, kad susitikom  tiems, kurių kompanija visai nesidžiaugiau. Jei nori likti gyvas, turi sakyti tokius dalykus, deja. ”

„Tokios jau tos merginos. Kiekvieną kartą, kai jos padaro kažką žavaus, net jei nėra itin gražios ar protingos, pradedi jas įsimylėti, tada nebežinai, kur esąs. Merginos. Jėzau kristau. Jos gali išvesti iš proto. Tikrai gali.”

„Man patinka, kai kažkas susijaudina dėl ko nors, kai kažko negali sulaukti ir nekantrauja. Tai gražu.”

„Tai juokinga. Tiesiog turi pasakyti kažką tokio, ko kiti nesupras, ir tada jie dėl tavęs padarys viską.”

„Nežinau, ką tiksliai turėjau omenyje tai sakydamas, bet aš tikrai sakiau tai iš širdies.”

„Kai kurie dalykai turi likti ten, kur yra dabar. Turi sugebėti juos visus sudėti į stiklinę taurę ir palikti vienus.”

„Visiems kvailiams nepatinka, kai kažkas pavadina juos kvailiais.”

„Žmonės niekada nieko nepastebi.”

„Ji nedarė nieko, ką būčiau galėjęs matyti. Tik stovėjo atsirėmusi į balkono duris ir laikė visa visatą vienoje vietoje.”

„Žmonės nuolat ploja dėl ne tų priežaščių.”

„Norėjau pajausti atsisveikinimą. Aš palikau mokyklas, palikau vietas, kurių net nežinojau paliekąs. Negaliu pakęsti to. Man nesvarbu, ar tai liūdnas, ar prastas atsisveikinimas, bet kai palieku vietą, norėčiau tai žinoti. Jei laiku netari sudie, jautiesi tik baisiau.”

„Įsivaizdavau tuos vaikus žaidžiant kažkokį žaidimą rugių lauke. Tūkstančiai mažų vaikų ir nieko daugiau, išskyrus mane. Aš stoviu šalia bedugnės ir saugau, kad niekas iš vaikų nenukristų. Jei jie nesupras, ką darą ir pradės bėgti link skardžio – aš juos sugausiu. Tai viskas, kuo užsiimsiu kiaurą dieną. Gaudysiu vaikus rugiuose prie bedugnės. Tai beprotiška. Bet tai vienintelis dalykas, kurį tikrai norėčiau daryti.”

„Muziejuose mane labiausiai žavėjo tai, kad viskas išlieka ten, kur ir buvo prieš tai. Niekas nejuda. Gali eiti ten šimtą tūkstančių kartų ir tas eskimas toliau gaudis žuvis, paukščiai toliau skris į pietus, elniai toliau gers iš balos, turėdami įspūdingus ragus ir grakščias kojas, voveraitės tupės ant tos pačios šakos. Niekas nepasikeis. Vienintelis kitoks dalykas būsi tu pats. Ne dėl to, kad pasenti ar dar kas. Bet jau būsi kitoks, tik tiek. Galbūt draugas, su kuriuo buvai aną kartą peršals ir ateisi su kažkuo kitu. Arba ryte pries ateidamas būsi girdėjęs tevų barnį vonioje. Gal eidamas link muziejaus, pastebėsi daug gražių benzino dėmių, kuriose žaidžia spalvoti ratilai. Kažkokia prasme būsi kitoks. Negaliu paaiškinti, ką turiu omenyje. O jei galėčiau paaiškinti – nesu tikras, ar norėčiau tai padaryti.”

„Nesubrendęs žmogus pasižymi tuo, kad jis pasiryžęs dėl kilnaus tikslo numirti; tuo tarpu subrendęs žmogus pasiryžęs tam tikslui paskirti savo gyvenimą.”

 „Yra žmonių, iš kurių negalima šaipytis, nors jie to ir verti. “

„-Gyvenimas tikrai yra lošimas, vaikeli. Ir lošti reikia pagal taisykles.

Lošimas – leiskit nusijuokti! Būta lošimo! Jiegu loši su gerais lošikais, tada lošimas, sutinku. Bet jei patekai tarp vėplų – iš kur ten bus lošimas? Jokio ten lošimo.”

„Vieną dieną, dar tikrai ne dabar, tu nebesirūpinsi kitų pamaloninimu ar kas ką sako apie tave. Būtent tada tu galėsi sukurti tai, ką geriausio gali sukurti. “

„Vis dar yra šiek tiek likusių žmonių, kurie myli beprotiškai.”

„Aš tik tikiuosi, kad vieną dieną, kai greičiausiai abu būsime visiškai girti, galėsime apie tai pasišnekėti.”

„Nuo prisilietimų prie kai kurių žmonių, mano delnai liko randuoti. “

Parengė Dominyka Navickaitė

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *