Joshua Becker. Apie išsilaisvinimą iš besaikio vartojimo

Stengiuosi gyventi minimalistiškai. Tačiau nemanykite, kad neturiu daiktų.

Mano keturių asmenų šeima vis dar turi tris lovas, tris tualetinius staliukus, dvi sofas, vieną valgomąjį stalą su kėdėmis, vieną rašomąjį stalą, aštuonias lėkštes, aštuonis dubenėlius, aštuonias stiklines… Vaikai turi knygų ir žaislų. Žmona siuva. Aš skaitau, užsiimu sportu ir rūpinuosi namais. Nors norime gyventi minimalistiškai, vis dar esame vartotojai. Juk, kad ir kaip būtų, gyventi reiškia vartoti.

Kad išsilaisvintumėme iš besaikio vartotojiškumo, daug vargome. Vartojimas tampa besaikiu, kai vartojame daugiau, nei reikia. Pradėjus vartoti daugiau, nei reikia, ribos išsitrina. Asmeninė kreditinė leidžia pirkti daugiau, nei uždirbame. Reklamos subtiliai pakeičia mūsų troškimus, susijusius su materialiais daiktais. O dėl mus supančios vartotojiškos kultūros besaikis vartojimas ima atrodyti natūralus ir normalus.

Dėl besaikio vartojimo norisi vis didesnių namų, greitesnių automobilių, madingesnių drabužių, įmantresnių technologijų ir perpildytų stalčių. Daiktai žada laimę, tik niekad jos neatneša. Vietoj jos atsiranda troškimas gauti daugiau… troškimas, skatinamas supančio pasaulio. Tas noras ima lėtai plėšti mus iš gyvenimo. Dievo duotus geidulius nukreipia į daiktus, kurie niekada nepatenkins. Vartoja ribotus mūsų išteklius. Laikas ištrūkti iš užburto rato.

Laikas šiek tiek atsitraukti ir suvokti, kad besaikis vartojimas nepildo pažado suteikti laimę ir pasitenkinimą. Vartojimas reikalingas, tačiau besaikis vartojimas – ne. Sąmoningai jo atsisakius galima gyventi geriau (ir gyvenimu mėgautis labiau).

Apsvarstykite šį dešimties praktiškų, išsilaisvinimo iš besaikio vartojimo patarimų sąrašą:

1) Mažiau skolų. Vidutinis amerikietis turi 3.5 kreditinės kortelės ir 15,799 dolerių skolą jose… taigi susidaro 2.43 trilijonai dolerių vartotojų skolos vien JAV. Ši skola kelia stresą ir verčia dirbti nemėgstamus darbus. Ieškojome gyvenimo parduotuvėse ir lošėme iš savo ateities dėl tuščių reklaminių pažadų. Pralaimėjome.

2) Mažiau rūpinimosi daiktais . Niekad nesibaigiantis poreikis rūpintis turimais daiktais eikvoja laiką ir energiją. Nereikalingų (ir dažnai net nepatinkančių) daiktų priežiūra fiziškai ir emociškai eikvoja gyvenimą, nepriklausomai nuo to, ar prižiūrime namą, taisome automobilius, keičiame ar valome plastikinius, metalinius ar stiklinius daiktus. Jaučiamės daug geriau turėdami mažiau.

3) Mažiau noro gyventi vis patogiau. Televizija ir internetas į mūsų gyvenimus atnešė tokio lygio pavydą dėl gyvenimo būdo, kokio žmonija per savo istoriją dar nepatyrė. Dar prieš pasirodant skaitmeniniam amžiui pavydėjome Jones‘ų šeimai, gyvenančiai šalia – tačiau bent jau turėjome šį tą bendro (kad ir gyvenimą tame pačiame rajone). Bet šiandienė žiniasklaida, turtingų ir žinomų asmenų gyvenimą reklamuodama kaip pranašesnį ir pavydėtiną, privertė mus pavydėti (ir tikėtis) gerokai pajamas viršijančio gyvenimo būdo. Norą nuolat gerinti gyvensenos normas gali tyliai numalšinti tik sąmoningas perdėto vartotojiškumo atsisakymas.

4) Mažesnis poveikis aplinkai. Žemė pagamina pakankamai išteklių, kad patenkintų mūsų poreikius, tačiau nepagamina pakankamai išteklių, kad patenkintų visus norus. Nesvarbu, ar laikote save gamtosaugos šalininku, ar ne, sunku užginčyti faktą, kad didesnis išteklių vartojimas, nei žemė gali atkurti, nėra naudinga tendencija – juolab jei tai visiškai nereikalinga.

5) Mažiau poreikio neatsilikti nuo besikeičiančių madų. Henry Davidas Thoreau kartą pasakė: „Kiekviena karta juokiasi iš senų madų, tačiau skrupulingai seka naujas.“ Neseniai mane apstulbino šios idėjos išmintis ir praktinis pritaikymas madų, dekoravimo ar dizaino srityje. Vartotojiškumo pagrindu sukurta kultūra savo dalyviams turi duoti nuolat kintantį taikinį, kad jie nesiliautų leidę pinigus. Mūsų kultūra šią praktiką taiko kone tobulai. Dėl to beveik kasmet į rinką kaip naujausia mada išleidžiama naujų modelių partija. Vienintelis būdas neatsilikti – pirkti naujausių modelių drabužius vos jiems atsiradus… arba visai pasišalinti iš šio vaikymosi.

6) Mažiau spaudimo padaryti įspūdį materialiu turtu. Socialinių mokslų tyrinėtojas Thorsteinas Veblenas sukūrė frazę „išskirtinis vartojimas“, apibūdinančią pinigų švaistymą daiktams ir paslaugoms, daugiausia siekiant pademonstruoti savo pajamas ar turtą. Knygoje „Laisvalaikio klasės teorija“, parašytoje 1899 metais, mokslininkas pavartojo šį terminą, kad apibūdintų ribotos socialinės klasės elgesį. Ir nors toks elgesys egzistavo nuo pat žmonijos atsiradimo, garbės troškimas leido jam paplisti beveik po visas šiuolaikinės visuomenės socialines klases. Todėl nė vienas (vartotojiškose kultūrose) nėra atleistas nuo pagundų.

7) Daugiau dosnumo. Perdėto vartotojiškumo atsisakymas visada išlaisvina energiją, laiką ir finansus. Šiuos išteklius galima sugrąžinti atgal į sąjungą su giliausiomis širdies vertybėmis. Atsisakius pagundos visus savo ribotus išteklius panaudoti sau, širdys atsiveria džiaugsmui ir pilnatvei, gaunamai atiduodant asmeninius išteklius kitiems. Dosnumas randa vietą ir pasirodo mūsų gyvenimuose (ir čekių knygelėse).

8) Daugiau džiaugsmo. Daugelis žmonių tiki, kad radus (ar pasiekus) pasitenkinimą gyvenimu, besaikio vartojimo troškimas išblės. Tačiau supratome, kad yra atvirkščiai. Supratome, kad sąmoningas besaikio vartojimo atsisakymas leidžia mūsų gyvenimuose įsišaknyti džiaugsmui. Pradėjome siekti minimalizmo ne ketindami rasti pasitenkinimą, o norėdami savo gyvenimus pakoreguoti pagal didžiausias aistras. Tačiau minimalizmas tam tikru būdu suteikė žymiai didesnį pasitenkinimą gyvenimu, nei kad jutome anksčiau.

9) Geresnis gebėjimas atsispirti manipuliacijoms. Pilnatve, kaip ir laime, vietinė parduotuvė neprekiauja. Niekada to nedarė. Ir niekada nedarys. Visi suvokiame šią tiesą. Visi suvokiame, kad daugiau daiktų laimės neatneš. Tiesiog esame įtikėję subtilia milijardų reklamų mintimi, teigiančia ką kita. Sąmoningas atsitraukimas kurį laiką padeda manipuliacijas pamatyti kitu aspektu.

10) Geresnis suvokimas, kad pasaulis – ne tik materialus. Tikras gyvenimas randamas nematomuose dalykuose: meilėje, viltyje ir tikėjime. Vėlgi visi suvokiame, kad pasaulyje yra dalykų, gerokai svarbesnių už mūsų turimus daiktus. Bet jei kas nors patyrinėtų mūsų veiksmus, ketinimus ir pajamas, ar prieitos išvados būtų vienodos? O gal buvome pernelyg užsiėmę laimės ieškojimu neteisingose vietose?

Išsilaisvinimas iš besaikio vartojimo – nelengva kova. Jei būtų lengva, išsilaisvintų daugiau žmonių… tarp jų ir aš. Tačiau kovoti verta, nes vartotojiškumas atima daugiau gyvenimo, nei suvokiame.

Besaikis vartojimas žada laimę, kurios niekada neatneša. Tikrą gyvenimą rasite kitur.

Parengė Indrė Lisauskaitė-Stonienė