Peteris Kreeftas yra vienas įtakingiausių šių laikų krikščionių apologetų, siekiančių padėti krikščioniui išlaikyti savąją tapatybę šių laikų pasaulyje. Vienas svarbiausių jo patarimų – reguliariai skaityti Šventąjį Raštą. Tai toks pokalbio su Dievu būdas, kurio negali pakeisti jokie kiti. P. Kreeftas taip pat siūlo dešimt paprastų patarimų, kaip skaityti Šventąjį Raštą, kad tai teiktų tikrą dvasinę naudą.

I. Pamirškite visus komentarus ir knygas, kurios jums pasakoja apie tai, kokia Biblija (Šventasis Raštas) yra. Skaitykite pačią Bibliją. Pirmiausia – faktai. Biblija – įdomiausia kada nors parašyta knyga, tačiau nemažai knygų apie Bibliją yra labai nuobodžios ir atgrasios.

II. Skaitykite nuolat. Niekada neišsemsite visų Biblijos turtų, visos gelmės. Didieji šventieji, išminčiai, teologai ir filosofai nesugebėjo išskleisti visų Biblijos turtų, tai žmogui per didelė užduotis.

III. Pirmiausia perskaitykite vieną iš Biblijos knygų greitai, susidarydami bendrą įspūdį, o paskui skaitykite kas kartą lėčiau ir įdėmiau. Čia nedera skubėti. Pamirškite laiką. Skanaukite. Medituokite. Mąstykite. Kelkite klausimus. Pamažu panerkite į dvasinę jūrą ir plaukite ja. Siela moka atrasti kelią per bangas.

IV. Pasistenkite skaityti be išankstinių nuostatų. Leiskite autoriui kalbėtis su jumis. Neprimeskite savo idėjų knygai. Prieš kalbėdami patys, pasiklausykite.

V. Kai įsiklausėte, atsakykite. Įsitraukite į dialogą su teksto autoriumi, tarsi Jis stovėtų priešais jus, nes taip ir yra. Užduokite Jam klausimų ir žiūrėkite, kokius atsakymus pateikia Jo Apreiškimas. Dievas yra geras mokytojas, o kiekvienas geras mokytojas nori, kad mokiniai klausinėtų.

VI. Nepainiokite supratimo su vertinimu. Taip pat nepainiokite interpretacijos su kritika. Pirmiausia turime suprasti, o tik paskui vertinti. Tai skamba paprastai, bet iš tiesų yra kur kas sudėtingiau, nei atrodo. Pavyzdžiui, daug skaitytojų interpretuoja Biblijos stebuklus kaip mitus, nes jie netiki stebuklais. Tačiau tai paprasčiausiai prasta interpretacija. Svarbiausia ne tai, ar stebuklai vyksta, ar ne, bet tai, ką autorius jų aprašymu nori man pasakyti. Ar jis pasakoja alegoriją, pasakėčią, o gal mitą? O gal jis pasakoja istoriją, kurios realumu pats tvirtai tiki? Tai, ar su juo sutinkate, jau visai kitas klausimas. Nedera pareikšti: „Netikiu, kad Jėzus tiesiogine prasme prisikėlė iš numirusių, todėl Prisikėlimą interpretuoju kaip mitą.“ Evangelijų autoriai neketino kurti mitų, bet stengėsi aprašyti faktus. Jei Prisikėlimo nebuvo, tai jų pasakojimas yra ne mitas, bet melas. Na, o jei jis įvyko, tai taip pat ne mitas, bet faktas.

VII. Prisimink šiuos keturis klausimus ir, ne mažiau svarbu, užduok juos pagal eilės tvarką. Pirma, kas šiame Šventojo Rašto fragmente pasakyta? Pirmiausia – faktai. Antra, ką tai reiškia? Ką turi galvoje pasakotojas? Kitaip sakant, pradedame interpretuoti faktus. Trečia, ar priimu tai kaip tiesą? Tai tikėjimo klausimas. Pagaliau, ką tai man reiškia, ką keičia mano gyvenime? Tai jau pritaikymo klausimas.

VIII. Nepameskite iš akių miško dėl medžio ar kelių. Nepamirškite platesnio paveikslo. Kiekviena pastraipa, eilutė Šventajame Rašte turi savą kontekstą. Nesusigundykite paimti vieną eilutę ir atmesti visą kontekstą.

IX. Kai perskaitote pastraipą, grįžkite vėl prie jos ir ją nagrinėkite. Įsiskaitykite, apmąstykite, nepasitenkinkite maloniu miglotu jausmu. Atraskite žinią, įsigilinkite į jos struktūrą.

X. Būkite sąžiningi. Tai svarbu skaitant bet kurią knygą, tačiau skaitant Bibliją šis priesakas itin reikšmingas. Tėra vienintelė sąžininga priežastis, kodėl mes tikime tuo, kas parašyta Biblijoje, nes ten parašyta tiesa, o ne todėl, kad tai naudinga, gražu, patogu ar kaip tik įkvepia maištauti. Sąžiningas žmogus turi siekti tiesos, o ne vaikytis patogių, nuskausminančių atsakymų. Pats Šventasis Raštas žada – jei tik mes išdrįsime ieškoti tiesos, mes būtinai ją atrasime.

Parengė Andrius Navickas

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *