Autorius stačiatikių arkivyskupas, gyvenęs XX a. pirmoje pusėje.

Viešpats sukūrė pasaulį, tardamas: „Tebūnie šviesa.“ Savo kūrybiniame gyvenime mes esame Kūrėjo atvaizdai, kuriantys pasaulį. Kai mes dėmesingai puoselėjame pasaulį ir kreipiame jį į šviesą, mums atsiranda gerų, malonės kupinų minčių, kaip Dievo kūrybinės minties atšvaitų. Gera, malonės kupina mintis yra šviesa. Ji kyla iš Pirmapradžio kiekvienos šviesos šaltinio. Ji yra kūrybinis pradas, kuris prasibrauna į kasdienių gėrio ir blogio santykių chaosą ir kuria naują gyvenimą. Ji stiprina mus įveikti tamsą. Kaip pasakyta: „Tikėkite ir būkite šviesos vaikai“ (Jn 12, 36). Dieviškoji šviesa visą laiką liejasi į pasaulį. Mūsų sielos tamsa šią šviesą nuo mūsų atskiria. Tik tada, kai išsklaidome tamsą, mes apsigaubiame šviesa. Yra net toks pasakymas: man nušvito mintis. Tarsi šviesos spindulys kristų iš dangaus ir viską apšviestų mumyse ir aplink mus. Tai skleidžiasi Dievo galia. Viešpats per mus tarsi kartoja: „Tebūnie šviesa.“ Ir šviesa atsiranda, ir atsiveria naujas gyvenimas, apie kurio egzistavimą mes net neįtarėme. Mes galime perkurti savo senąjį gyvenimą į naują būtį, jei tik kreipsime save į malonės pripildytą mintį. Pastaroji yra kaip impulsas mūsų gyvenimui, ji padeda mūsų valiai įveikti blogį, apšviečia ir kuria mums naują gyvenimo kelią. Idant to neleistų, Piktasis visaip stengiasi užtemdyti mūsų dėmesį. Reikia nuolat budėti ir valyti iš gyvenimo Piktojo rauges.

Dievo valios šviesa viską mūsų viduje apšviečia. Ji turi veikti mus nuolat. Tačiau mes mieliau renkamės tai, kas lengviau, kas esą labiau atitinka mūsų prigimtį. Mes dažnai pasiduodame pagundoms ir pasiduodame nuodėmingai tėkmei gyvenime.

Pagrindinis mūsų gyvenimo uždavinys – naikinti tamsą širdyse. Apaštalas Paulius ragina: „Tad nusimeskime tamsos darbus ir apsiginkluokime šviesos ginklais“ (Rom 13, 13). Keisdami širdyje tamsą šviesa, mes pripildome širdį Šventąja Dvasia. Ji kuria naują gyvenimą, kviesdama jį iš nebūties į būtį. Tik reikia pasivarginti atverti savo širdį Dievui, kuris į ją įeina: „Štai aš stoviu prie durų ir beldžiuosi: jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo, o jis su manimi“ (Apr 3, 20). Aišku, Dievo Karalystę reikia imti jėga. „Nuo Jono Krikštytojo dienų iki dabar dangaus karalystė jėga puolama, ir smarkieji ją sau grobia“ (Mt 11, 12). Dangaus Karalystė yra mano gėris ir bendras gėris, kuris įgyvendinamas čia ir dabar, o ne vien tik anapusiniame pasaulyje. Idant tai įvyktų, turiu narsiai kovoti su nuodėme. Tokios kovos žygdarbis kuria naują gyvenimą, naujus, dar nepatirtus, išgyvenimus.

Išganymo pastangos dažnai perkeliamos senatvei. Tie, kurie perkelia savo išganymo pastangas ateičiai, pamiršta, kad tos ateities gali ir nesulaukti. Ateitis visada šalia mūsų, ji susijusi su mūsų atgaila ir gyvenimo ištiesinimu. Tikrojo gyvenimo paslaptis ta, kad rūpinimasis išganymu turi lydėti kievieną mūsų žingsnį, apšviesdamas jį Tiesos ir Dievo Valios šviesa. Ir šioje šviesoje bręstų. Būtina atsiminti, jei mes einame nuodėmės keliu, tai stovime ant pražūties slenksčio, tai svarbu visada atsiminti, idant Tiesos šviesa apšviestų mūsų gyvenimą.

Mes vis laukiame džiaugsmų iš šalies, o to, kas yra mumyse, nepastebime. Todėl ir esame apgaubti tamsos, tiek viduje, tiek ir iš išorės. Mūsų širdyse glūdi nuodėminga tamsa, ir mes daiktams suteikiame neteisingas reikšmes ir prasmes. Mes įklimpstame į smulkmenas, pavargstame nuo sumaišties, to, kas dera, nedarome, tarpusavyje pykstamės. Taip bėga diena po dienos, o dabartis slysta be dieviško turinio, kuriuo galėtų prisipildyti. Mes nebesuvokiame laiko reikšmės: minučių, valandų, dienų… Esame tarsi apakę. Mūsų kasdieniame gyvenime tenka kas minutę įveikti kliūtis, idant būtume atsivėrę kitiems, ir mes nesuvokiame, kaip tai svarbu. Mes vaikštome tamsoje ir nuolat klumpame. Tai sukelia kančių. Jei pabandytume įveikti tamsą savyje, tai šviesiau taptų ir aplink mus. Jei pasiekiame nušvitimo akimirką, tai viskas pasikeičia, ir mus supantys žmonės taip pat tampa tarsi kitokie, šviesesni.

Parengė Andrius Navickas.

Comments are closed.