Galbūt ne kiekvienas  itin domisi mados pasauliu ir seka tam tikras tendencijas, yra susipažinęs artimiau su visa šia industrija ir jaučiasi jos stipriai paveiktas. Bet mados žurnalai šluojami nuo parduotuvių lentynų kiekvieną mėnesį, madingais traktuojami drabužiai ar aksesuarai, net būdami itin nepigūs, sulaukia nepaprasto pirkėjų srauto, reklamos su pozuojančiais modeliais iškabintos autobusų stotelėse, prekybos centruose ir, žinoma, mirgsi interneto platybėse… Turime pripažinti, kad mada ir visas jai artimas pasaulis daro labai didelę įtaką visuomenei. Paveikiamos įvairios žmonių grupės, bet jaunos merginos greičiausiai labiausiai patiria šios industrijos diktatūrą savo kailiu.

Gal visos tos reklamos, madų demonstravimas ant podiumo ir nuotraukos, plintančios medijos pagalba mus ir žavi, nes atspindi pasaulį, kurio dalimi nesijaučiame. Tai lyg spindintis žavesys jaunyste ir grožiu, patrauklumu ir seksualumu trykštanti sfera, kuri daugumai mūsų  tėra tolima siekiamybė. Ir mes norime būti tokie mirgantys ir tobuli, kaip tos merginos (ar vaikinai) iš reklamų, tai verčia mus pavydėti (net jei ir nesąmoningai) ir tapti vartotoju, pirkti daiktus, drabužius, prabangos prekes, kad kuo labiau priartėtume prie tų matomų įvaizdžių, kurie sukuriami tarsi idealūs. Juk ir mūsų žvilgsnį patraukia kažkas neįprasto, gražaus ir patrauklaus, o ne itin kasdieniško ar pilko. Bet ar ta distancija, dažnai tapdama itin didelė, nesukelia ir neigiamų ar net destruktyvių padarinių?

Viskas turi pliusų ir minusų. Mados pasaulis nėra vien griaunantis ir naikinantis. Mada tai dar viena meno rūšis, saviraiškos forma, estetikos kūrimas. Labai puiku, kad tai egzistuoja, lavina skonį ir laisvina mūsų vaizduotę.
Bet pati industrija stipriai manipuliuoja mūsų nepasitikėjimo savimi jausmu, kaip koziriais žongliruoja turimais kompleksais ir tiesiog įtaigiai įrodo, kad žmogui to, kas siūloma, būtinai reikia.

Bet pati industrija stipriai manipuliuoja mūsų nepasitikėjimo savimi jausmu, kaip koziriais žongliruoja turimais kompleksais ir tiesiog įtaigiai įrodo, kad žmogui to, kas siūloma, būtinai reikia.

Ypač dabartiniais laikais, kai vakarietiškame pasaulyje viskas gana lengvai pasiekiama, o mūsų smegenys nuolat patiria informacijos perteklių, tikrai sunku atsirinkti. Esame paveikiami tų, kurie mums ,net ir nepastebint, pastato ryškiausias rodykles sau palankia kryptim. Didžiuliai pinigai išleidžiami vardan marketingo, kuris paveikdamas vartotojų mąstyseną ir pasirinkimus, padeda jiems užsidirbti labai didelius pinigus. Verslas ir tiek, pasakysite.

Bet šis verslas ne tik tuština mūsų pinigines, bet ir įsiveržia į mūsų protus, įskiepija savus standartus, idealus, savas idėjas ir vertybes. Gyvename laikais, kai nuolat propaguojama įvaizdžio svarba, lyderystė, populiarumas ir išorinis grožis, patrauklumas, išvaizdos kultas. O mados industrija yra milžiniška, apima labai didelį srautą mus pasiekinačios informacijos ir turi itin didelę galią. Tikslinė auditorija – jaunos merginos, kurios nori patikti, būti gražios, pritapti. Ir mados pasaulis žvelgia iš moteriškų žurnalų, socialinių tinklų, medijos apskritai, holivudinių filmų ir padiktuoja formules, kurios apibrėžia grožio, patrauklumo, vertės sąvokas. Modeliai tiesiog sudievinami, jie grožio idealai, siekiamybės. O grožio pasaulis žiaurus – jis matuoja tavo odos blyškumą, skaičiuoja raukšleles, pateikia teisingus matmenis, kūno proporcijas, veido bruožus…

O juk mes tokie skirtingi! Net ir griežtai ribodami kūno svorį, be chirurgų pagalbos nesumažinsime kaulų storio, stambumo ar savo proporcijų, kūno sudėjimo, ūgio ar kitų charakteristikų. Ir šitoks kiekis žmonių kankina save, sargdina save ir atsiduoda savi-neapykantai, nes visomis išgalėmis bando pateisinti šios industrijos lūkesčius. Šiais laikas meilė sau, visų trūkumų ar netobulumų priėmimas prilygsta milžiniškai revoliucijai.

Šiais laikas meilė sau, visų trūkumų ar netobulumų priėmimas prilygsta milžiniškai revoliucijai.

Visai nejaučiu noro ginčytis, kas gražu, o kas ne. Bet tvirtai tikiu, kad tam nustatyti neegzistuoja nei centimetrais, nei kitais matavimo vienetais pagrįsti matai. Man gražios ir itin lieknos aukštos merginos, tiek figūringos žemaūgės. Ar oda būtų šviesi, tamsi, ar akys plačios, ar įkypos… Manyti, kad galime objektyviai apibrėžti grožį ar patrauklumą yra neteisinga.
Nenuostabu, kad eilinei moteriai norisi matyti ne tik vaizduojamą visai tolimą ir nepažįstamą pasaulį, bet ir kažką, kas būtų sava, pažįstama ir keltų šypseną, o ne stiprintų kompleksus.

Todėl atsirado maištininkų, kurie kūrė projektus, norėdami iškelti į viešumą minėtas problemas ir išreikšti garsiai savo poziciją, parodyti pasauliui alternatyvą sukonstruotai paplitusiai kultūrai ir įkvėpti kitus žmones. Šiandien supažindinsiu tik su keletu jų.

 1. Deddeh Howard ir jos projektas „Juodasis veidrodis“ (org. black mirror).
 
Nuo mažų dienų Deddeh žavėjosi mados pasauliu ir jo poveikiu kultūrai. Bet jai jis visada atrodė svetimas, nes daugiausiai vaizdavo ne jos rasės atstoves. Mergina teigė, jog sekdama mados pasaulio naujienas, susidarė nuomonę, kad juodaodės moterys tiesiog  nematomos. Todėl ji sukūrė fotografijų ciklą, kur ji pati atkartoja garsias reklamas, mados kadrus, pateikdama pasauliui savitą jų versiją. Ją fotografavo Raffael Dickreuter.
Projekto pavadinimas – „Juodasis veidrodis“ – nurodo idėją, jog šios nuotraukos yra tarsi į industriją nukreiptas veidrodis, rodantis jos ribotumą. Projekto tikslas – padėti žmonėms pamatyti įvairovės trūkumą mados pasaulyje ir įkvėpti modelius, kurie neatitinka populiariausių standartų.
 
2016 metais rudens sezono pagrindiniuose, pasaulinio lygio mados renginiuose, demostracijose, 75 procentai modelių buvo baltosios rasės. Viename iš mados šou grojant daininkės Beyonce dainai „Formation“, kurios tekstas skelbia įvairialypumo trūkumą ir ragina būtent juodaodes merginas pastebėti savo stiprybę, skatina daugiau dėmesio skirti juodaodėms,  podiumu ėjo vien baltaodės merginos. D.Howard teigia, jog mados industrijai labai reikia daugiau įvairovės, kuri skatintų ir mažumų atstoves siekti užsibrėžtų tikslų šioje srityje, jaustis gražiomis ir matyti daug pasiekusias moteris, su kuriomis galėtų lygiuotis, tikėti, kad ir jos gali tiek daug nuveikti, atstovaudamos savo rasę. Juodaodės merginos turi būti labiau pastebimos, matomos ir reprezentuojamos mados pasaulyje.

2. Kūno formos ir ypatingi mados pasaulio reikalavimai modeliams yra labiausiai ginčytina mados industrijos skleidžiamos ideologijos dalis. Visi žinome, kad tipiškai modeliai privalo būti itin liekni, smulkūs, neturėti nei daug raumenų, nei riebalinio sluoksnio, nei stambių kaulų… Kūnas turi atitikti numatytus griežtus standartus.


Daug diskutuojama dėl nesveiko gyvenimo būdo, anoreksijos skatinimo bei ne kiekvienam pasiekiamų tikslų išaukštinimo.

Bet, jei labiau pasidomėtume ir pasigilintume, suprastume, kad kiekvienas žmogus yra labai individualus ir jo išvaizda ar kūno masės indeksas nebūtinai nurodo jo sveikatos būklę ir vadovaujantis vien išoriniu vaizdu medicines diagnozes nustatynėti pakankamai kvaila.

Ir reikėtų paminėti, kad plus-size (plius-dydžio) modeliai, būdami apkūnesni nei įprasta matyti šioje industrijoje, labai dažnai būna normalaus, vidutinio, jų ūgiui reikiamą KMI atitinkančio svorio. Tad po jų nuotraukomis pikti komentarai apie nutukimo skatinimą išmuša iš vėžių. Mes taip pripratę prie itin liesų modelių, kad, nors šiek tiek pilnesnė mergina, kuri nėra nutukusi, jau kelia siaubą sveikuoliams. Tai vėl paraginimas mados industrijai pagalvoti apie įvairesnių modelių pasirinkimą.

Žinoma, kad didžioji industrijų dalis uždirba tiek daug dėl to, kad moterys nemyli savęs ir bando tai kompensuoti vartodamos siūlomas prekes. Bet, ar ne laikas visuomenei tapti laimingesnei? Atsigręžti į žmones, vaikštančius gatvėje, ir kurti tai, kas jiems būtų artima, kas priverstų šypsotis, įkvėptų ir ragintų mylėti savo kūną, siekti užsibrėžtų tikslų?

Bet, ar ne laikas visuomenei tapti laimingesnei? Atsigręžti į žmones, vaikštančius gatvėje, ir kurti tai, kas jiems būtų artima, kas priverstų šypsotis, įkvėptų ir ragintų mylėti savo kūną, siekti užsibrėžtų tikslų?

Manau, kad kiekvienas turi teisę turėti savo grožio bei patrauklumo supratimą. Jums gali labiau patikti itin lieknos baltaodės merginos, bet kodėl taip nuvertiname kitoniškumą ir neleidžiame parodyti alternatyvą stereotipams, griežtam grožio apibrėžimui ir užkertame kelią pozytiviam mąstymui ir meilės sau skleidimui?
  

 

 

 

 

 

Tik dabar pradedame matyti daugiau įvairovės ir daugiau plus-size (plius-dydžio) modelių, kurie atsidurtų ant žurnalų viršelių, demonstruotų prabangius dizainerių sukurtus apdarus ar būtų populiarių produktų linijų veidai.
Ashley Graham buvo pirmoji, nešiojanti 16 dydį mergina, pasipuošusi maudymosi kostiumėliu,atsidūrusi ant „Sports Illustrated“ žurnalo viršelio. Tik visai neseniai modelių agentūros labiau ėmė domėtis pilnesnių formų atstovėmis ir pradėjo skirti joms daugiau dėmesio. Tai revoliucijai prilygstantys pokyčiai tokioje sustabarėjusioje ir griežtoje industrijoje!

Galbūt negalėtume nei reikalauti, nei tikėtis, kad stambesnių modelių kiekis prilygs lieknosioms vien dėl praktinių priežasčių – daug lengviau yra kurti drabužius kūnui, kuris turi mažiau iškilumų, yra mažiau pretenzingas, jam sunaudojama mažiau resursų, galima siūti pagal standartinį šabloną, neprisitaikant prie individualių kiekvieno modelio kūno proporcijų. Bet dėmesys plus-size modeliams yra labai svarbi ir reikšminga pažanga mados pasauliui. O ir tai tislinės vartotojų grupės praplatinimas, nes mada gali susidomėti bei prekes pirkti ir moterys, kurios seniau nematydavo sau tinkančių drabužių, idėjų, į jas panašių modelių.

3. Tikriausiai nestebina ir tai, kad mados pasaulyje daugiausiai sukasi jaunos, kartais net itin jaunos, merginos, dirbančios modeliais. Juk strangrūs, jauni, gyvenimo neišvarginti kūnai gali parduoti ir patraukti akį! Bet yra išimčių.
Štai Carmen Dell’Orefice pozuoja prieš objektyvą nuo ankstyvos paauglystės, o dabar jai jau 82 metai, ir ji vis dar sukasi šioje sferoje ir jai sekasi puikiai! Būdama vos 15 metų ji jau puošė vieną iš „Vogue“ viršelių (vėliau jos atvaizdas puikavosi dar ant penkių numerių). Ji bendradarbiauja su garsiausiais ir įtakingiausiais mados namais, dizaineriais ir nepaiso savo solidaus amžiaus. Ar tai neįkvepia?
  

Reprezentuoti moteris ir skatinti jas puoštis, rūpintis savimi, reikšti save per drabužius gali net tik jauna mergaitė. Laužomi stereotipai, kad mada, grožis, patrauklumas sietinas tik su paauglėmis ir jaunomis merginomis. Bet brandūs modeliai sako amžiaus riboms griežtą „ne“ ir ragina nebijoti raukšlių, kintančio kūno ar žilstančių plaukų. Kismas nereiškia ritimosi žemyn. Juk ir bjaurusis ančiukas pavirto gulbe, o vikšras tapo spalvingu drugeliu. Kiekvieno žmogaus pasirinkimas, kada jam žydėti.

2016 metais garsusis leidinys „British Vogue“ šventė savo gyvavimo 100-metį ir nusprendė ant viršelio pavaizduoti Majorie Gilbert, žinomą Bo slapyvardžiu, ką tik atšventusią šimtąjį gimtadienį. Jaunystėje Bo turėjo patirties madų demonstravime, bet ligi šio projekto ji jau beveik tris dešimtmečius gyveno specializuotoje įstaigoje pagyvenusiems žmonėms. Jos nuotrauka buvo išspauzdinta vietiniame laikraštyje, kai ji šventė savo garbingą jubiliejų, ir taip ji buvo pastebėta reklamos agento Harvey Nichol iš „Adam & Eve“.

Visada puošiuosi tik dėl savęs, niekada dėl vyrų dėmesio“ – išdidžiai teigė Majorie.
Kismas nereiškia ritimosi žemyn. Juk ir bjaurusis ančiukas pavirto gulbe, o vikšras tapo spalvingu drugeliu.

Kalbant apie brandžius modelius, reiktų paminėti ir Daphne Selfe (87), kuri 2015 metais buvo įrašyta į Gineso rekordų knygą kaip ilgiausiai dirbantis modelis. Taip pat nuotaikingoji Baddie Winkle (87), kuri drebina instagramą savo spalvingomis ir jaunatviškomis nuotraukomis, įrodančiomis, kad jaunystė neturi amžiaus ribų. China Machado (85), Carmen Dell’Orefice (84), Veruschka von Lehndorff (76) – visos jos nuostabios! O ir vyriškos lyties modelis Wang Deshun (80) 2015 metais sulaukė griausmingų ovacijų bei susižavėjimo šūksniu, žygiuodamas podiumu per Kinijos mados savaitę.

  

4. Mados industrijos maištininkai sako „stop“ ir neįgaliųjų stigmatizacijai. Tikrai taip, modeliu dirbti galite, net jei turite kažkokį fizinį trūkumą, sergate tam tikra liga ar išsiskiriate savo išvaizda!

Sėkmingas modelis Amanda Swafford serga tokia liga, kuri nuolat progresuoja ir galiausiai atims jai regėjimo dovaną. Būdama dar labai jauna, ji jau silpnai mato aplinkinį pasaulį. Bet tai jai nesukliudė dalyvauti garsiajame „America Next Top model“ (Kitas Amerikos super modelis) konkurse ir siekti modelio karjeros.


 

 

 

 

 

 

 

 

Jungtinėje Karalystėje netgi buvo kuriamas realybės šou „Britain’s Missing Top Model“ (Britanijos  super modelis su trūkumais), kuriame visos dalyvės turėjo tam tikrų defektų, kaip kad kurtumas, amputuotos galūnės, dalinis paralyžius ir t.t. Šou buvo rodoma per BBC kanalą ir kūrėjai teigė bandantys skleisti meilės sau idėją bei laužyti nusistovėjusius stereotipus, kaip modelis turėtų atrodyti. Šiame šou pasirodė tokie modeliai kaip kad Jessica Kellgren-Hayes, sėdinti invalido vėžimėlyje, kurčia Kellie Moody ar Kelly Knox, gimusi be kairės rankos (ji tapo šou laimėtoja).

Būtina paminėti ir Madeline Stuart, kurią galima vadinti pasauliniu fenomenu. Būdama vos 20 metų amžiaus, ji jau žinoma visame pasaulyje ir turi vos ne milijoną sekėjų savo socialiniuose tinkluose. Ji yra profesionalus modelis ir ji serga dauno sindromu.
   
Taip pat tikra sensacija galima pavadinti ir Chantelle Brown-Young, kuri serga retu pigmentacijos sutrikimu, ir nors ji yra tamsaus gymio, vietomis jos oda pažymėta ryškiais baltais plėmais. Ir net atrodydama kitoniškai, ji tapo puikiai žinomu modeliu, dalyvavo fotosesijoje su pačia Tyra Banks ir nustojo slėptis po ilgarankoviais drabužiais ir pudros sluoksniais.

  
Ir tai tik keli pavyzdžiai, rodantys, kad maištas prieš stereotipus ir nusistovėjusias normas, galingųjų diktatūrą yra įmanomas ir labai reikalingas. Visi šie modeliai įkvėpė milžinišką kiekį žmonių ir padėjo mados industrijai išlaisvėti ir žengti bent mažą žingsnelį pokyčių link. Bandydami sugriauti ribas, mes galime atrasti, kiek daug grožio ir nuostabių atradimų mūsų laukia nepažintose erdvėse. Žinoma, kritiškai mąstykime ir stenkimės būti kuo mažiau pasidudantys mums diktuojamoms taisyklėms, bet tuo pačiu įkvėpkime kitus savo idėjomis ir ieškokime autoritetų, kurie padėtų mums save mylėti ir atsiskleisti. Čia kalbame apie madą, kuri išlaisvina, o ne surakina. Ar taip ne geriau?

 Čia kalbame apie madą, kuri išlaisvina, o ne surakina.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *