Knygoje „Mozaika“, kurią išleido VšĮ „Aštuntoji diena“, skaitytojai ras keliasdešimties žinomų pasaulio žmonių aforizmų bei pamokančių istorijų, kurias knygos sudarytojas Andrius Navickas atrinko ir užsirašė įvairiose popieriaus skiautėse ne per vienus metus.
Šį kartą siūlome austrų psichologo, psichiatro ir psichoterapeuto, kalėjusio nacių koncentracijos stovykloje, Viktoro Franklio mintis. Jis nuolat pabrėžė, kad žmogui gyvybiškai reikalingas prasmės jausmas ir diagnozavo, kad didžiausia šiuolaikinio pasaulio bėda – neviltis, negebant įžvelgti prasmės kasdienybėje.
– Kuo labiau žmogus pamiršta save – tarnaudamas kokiam nors tikslui arba mylėdamas kitą žmogų, – tuo jis žmogiškesnis ir tuo geriau įprasmina save.
– Nereikėtų ieškoti abstrakčios gyvenimo prasmės. Kiekvienas turi savo ypatingą gyvenimo misiją, konkretų pašaukimą, kurį reikia įgyvendinti. Todėl niekas negali jo pakeisti, niekas negali jo gyvenimo pakartoti. Taigi kiekvieno uždavinys toks pat unikalus, kaip ir galimybė jį įgyvendinti.
– Psichoterapijos tikslas – išgydyti sielą, o religijos – sielą išganyti. Tai skirtingi tikslai, kurių nedera painioti.
– Svarbu ne mūsų baimės ir nerimas, bet mūsų santykis su visu tuo.
– Paveldimumas – ne daugiau kaip medžiaga, iš kurios mes lipdome save.
– Tai, kad kažkas nepasisekė, nereiškia, kad tai neturėjo prasmės.
– Elkitės pagal sąžinę, tačiau niekada nepamirškite, kad ir ji gali klysti.
– Kiekviena epocha turi savo neurozes ir jai reikalinga specifinė psichoterapija.
– Žmogus kažkuo panašus į lėktuvą. Pastarasis gali važiuoti žeme, tačiau jo tikslas atsiskleidžia, kai jis skrenda ore. Taip pat ir žmogui dera pakilti virš savęs, idant atsiskleistų jo tikroji misija.
– Du kart du yra keturi, net jei tai tvirtina beprotis.
– Vertybių negalima išmokti, jas reikia užgyventi.
– Džiaugsmas ateina, kai žmogus yra užsiėmęs, turi ką mylėti ir turi kuo viltis.
– Tiesa, kad būtent žmogus išrado dujų kameras ir koncentracijos stovyklas. Tačiau lygiai taip pat tiesa ir tai, kad buvo žmonių, kurie ėjo į dujų kameras, neprarasdami orumo, su malda lūpose.
