Baigdamas savo antrąją JAV prezidento kadenciją Barack Obama pasakė kalbą visiems savo tautiečiams. Čikagos miestą jis pasirinko neatsitiktinai, nes būtent čia jis ir jo žmona Michelle susipažino ir pradėjo savo gyvenimo kelionę drauge. Prieš perduodamas prezidento postą Donald Trump, Barack Obama padėkojo visiems jį palaikiusiems, išsakė pagarbą artimiems žmonėms, dar kartą liudijo tai, kuo tiki, ir kalbėjo apie demokratijos svarbą ir joje glūdinčias problemas, esančias rizikas. Tai emocinga, didelio visų dėmesio susilaukusi kalba, kuria dalinamės ir su Jumis.

Kaip gera būti namie.

Mielieji, per pastarąsias savaites mūsų šeima sulaukė tiek daug gražių žodžių iš Jūsų. Bet šiandien mano eilė padėkoti. Nesvarbu, ar sutikote su manimi ar prieštaravote, diskusijos su Jumis, lankant mokyklas, fermas, gamyklas, asmeninių namų erdves, ar prie vakarienės stalo mane ypatingai įkvėpė, padėjo likti nuoširdžiam ir nenuleisti rankų. Iš Jūsų aš mokiausi kiekvieną dieną. Jūs padėjote man būti ne tik geresniu prezidentu, bet ir geresniu žmogumi.

Vos įžengęs į trečią dešimtį, aš atvykau į Čikagą, dar visai nesuvokdamas, kas esu, ko noriu iš gyvenimo. Pradėjau dirbti tamsos persmelktuose plieniniuose malūnuose su bažnyčios bendruomene. Šitose gatvėse aš pamačiau tikėjimo galią ir tapau tylaus dirbančiųjų orumo liudininku, kai tekdavo išgyventi ypatingus sunkumus ar nelaimes, netektis. Čia aš išmokau, kad pokyčiai gali nutikti tik tada, kai eiliniai žmonės tampa suinteresuoti, įsitraukia, buriasi drauge ir reikalauja to.

Po aštuonerių metų buvimo Jūsų prezidentu aš vis dar tuo tikiu. Tai nėra tiesiog vienas iš mano įsitikinimų. Tai daug daugiau, tai plakanti mūsų visų Amerikos idėjos širdis.

Tai įsitikinimas, kad visi esame sutverti lygūs, aprūpinti Kūrėjo prigimtinėmis teisėmis į gyvenimą, laisvę bei laimės siekimą.

Tai atkaklumas jų reikalauti ir siekti, nepaisant to, kad jos turėtų būti kaip savaime suprantamos ir nekvescionuojamos, bet dažnai nepareikalavus, nesuteiktos. Mes, žmonės, demokratija naudodamiesi kaip instrumentu, galime formuoti kuo tobulesnę vieningą sąjungą. Tai didžiulė dovana, kurią mums suteikė mūsų įkūrėjai. Tai laisvė visomis išgalėmis siekti asmeninių tikslų, svajonių ir tuo pačiu prisidėti prie bendrojo gėrio siekimo.

Per 240 metų mūsų pilietinė tauta suteikė darbą ir tikslą ateinančioms kartoms. Tai padėjo patriotams pasirinkti respubliką vietoj tironijos, pionieriams keliauti į vakarus, vergams tapti laisviems…Tai ir turime omenyje, sakydami, kad Amerika yra išskirtinai nepaprasta. Nebandau teigti, kad mūsų tauta yra be trūkumų ir tikrai buvo padaryta klaidų, bet mes įrodėme, kad turime didžiulį potencialą keistis ir tobulėti.

Taip, mūsų progresas buvo netolygus. Demokratiją suvaldyti nėra lengva, ji yra parodžiusi ir ginčintynas ar net kruvinas savo puses. Toks jausmas, kad paeidami porą žingsnių priekin, visada vienu grįžtame atgal. Bet Amerika buvo nuolat valoma, gryninama, bandant ją daryti geresnę, surandant vietos visiems, o ne tik kai kuriems išskirtinai. Jei prieš aštuonerius metus būčiau pasakęs, kad pasieksime šitiek daug, būtumėte manimi nepatikėję. Bet tai įvyko, mes pasiekėmė teigiamų pokyčių tiek ekonomikoje, tiek politikoje, sveikatos apsaugos srityje, švietime ar kalbėdami apie mažumų teises. Mes padarėme labai daug. Jūs buvote tas pokytis. Jūsų visų dėka, Amerika šiandien yra praktiškai visomis prasmėmis geresnė nei buvo kada nors anksčiau.

Greitu metu pasaulis išvys svarbų įvykį mūsų demokratijai: taikų vieno demokratiniu būdu išrinkto prezidento pakeitimą kitu, taip pat laisvai žmonių išrinktu prezidentu. Mes darome tai, ką privalome daryti. Nepaisant visko, išliekame turtingiausia, galingiausia ir labiausiai gerbiama tauta šioje Žemėje. Mūsų jaunystė, ryžtas, įvairiapusiškumas, atvirumas, drąsa rizikuoti liudija, kad ateitis turi priklausyti mums. Ir mūsų turimas potencialas išsiskleis, jei tik mūsų demokratija sąžiningai atliks savo vaidmenį. Jei tik mūsų politikai bus padorūs ir žmogiški. Jei mes visi, nepaisydami asmeninių įsitikinimų ar pažiūrų, stengsimės padėti vieni kitiems ir siekti bendrojo gėrio.

Man labai svarbu šiandien kalbėti apie mūsų demokratijos būklę. Supraskime, demokratija nereikalauja, kad visi būtume vienodi. Turime ginčytis, diskutuoti ir siekti kompromisų. Galbūt demokratija nereikalauja pamatinio solidarumo jausmo, kad kylame ir krentame visi kaip vienas. Mūsų istorijoje būta incidentų, kurie kėlė grėsmę mūsų solidarumui. Kad ir šio amžiaus pradžioje mes stebėjome besiplečiantį pasaulį, kuriame augo nelygybė, demografiniai pokyčiai, terorizmas – šie dalykai supurtė ne tik mūsų saugumą, gerovę, bet ir pačią demokratiją.

Tai, kaip pavyks susidoroti su visais šiais sunkumais, nulems mūsų sugebėjimą ugdyti mūsų vaikus, kurti geras darbo vietas bei apginti gimtąją žemę. Tai nulems mūsų ateitį.

Mūsų demokratinė sistema nebus veiksni, jei kiekvienas žmogus neturės vienodų galimybių užsidirbti duonai, gauti gerą darbą. Šiandien ekonomika vėl auga. Atlyginimai, pelnas, nekilnojamo turto vertė kyla. Skurdas mažėja. Turtingieji moka teisingiau paskirstytus mokesčius, nedarbo lygis krenta, sveikatos apsauga nebrangsta, o tai nevyko jau ištisus penkis dešimtmečius. Ir jei kažkas sukurs sistemą, kuri dar labiau patobulins mūsų sveikatos apsaugos sistemą, aš visiškai tai palaikysiu ir remsiu. Mūsų tikslas yra kaip tik įmanoma pagerinti žmonių gyvenimą, o ne jį pabloginti.

Bet kad ir kokio progreso mums būtų pavykę pasiekti, jo nepakanka. Mūsų ekonominė sistema neveikia taip sklandžiai ir neauga taip greitai, kai mažuma klesti vis gausėjančios viduriniosios klasės žmonių kaina. Akivaizdi nelygybė taip pat yra ydinga mūsų demokratiniams principams. Kol maža privilegijuotųjų grupelė turi sukaupusi didžiają turto ir pelno dalį, labai daug šeimų paliktos gyventi nepritekliuje. Paprasti gamyklų darbuotojai, padavėjos ar seselės – jie visi įsitikinę, kad visa sistema sukurta ne jų labui, kad žaidimo taisyklės palankios tik tiems, kurie turi daug galios ir įtakos. Nėra paprasta greitai tai ištaisyti. Artėja nauja ekonominės suirutės banga, kurios šaknys nebus iš tolimų kraštų, o iš nepaliaujamu tempu judančio visa ko automatizavimo, kuris atims darbo vietas iš daugybės žmonių. Mes privalome sudaryti naują socialinį susitarimą, kuris garantuotų visų mūsų vaikams išsilavinimą, kurio jie nusipelnė, darbuotojams leistų burtis į asociacijas ir gauti geresnius atlyginimus, užtikrintų tokią saugumo sistemą, kuri tikrai atliktų savo darbą ir būtų prisitaikiusi prie modernaus pasaulio ir jo dinamikos bei neleistų privilegijuotiems individams vengti įsipareigojimų šiai valstybei. Galime ginčytis, kokiu būdu turėtume siekti šių tikslų. Bet turime sutikti, kad tai tikslai, kurių būtinai turime siekti. Turime žvelgti į ateitį ir veikti apgalvotai, apsaugoti žmones, kuriuos technologijų pažanga paveiks.

Kita grėsmė mūsų demokratijai yra tokia pati sena, kaip ir mūsų valstybė. Kai buvau išrinktas prezidentu, kalbėjome apie Ameriką be rasizmo, bet, deja, turime būti realistais ir pripažinti, jog rasizmas vis dar yra rimta mūsų visuomenės problema ligi šiolei. Žinoma, iš savo patirties galiu tvirtinti, kad rasizmo mastas sumažėjęs, bet dar negyvename tokioje valstybėje, kur kiekvienas galėtų jaustis saugus ir gerbiamas, nepaisant jo odos spalvos. Turime atkakliai ginti įstatymus prieš diskriminaciją, kurie suteiktų vienodas teises bei galimybes visų rasių atstovams įsidarbinant, siekiant išsilavinimo, padarius nusikaltimą. Tai yra mūsų konstitucijos reikalavimai. Bet vien įstatymų nepakanka. Širdys turi pasikeisti. Turime įsiklausyti į kitą, pabandyti dalykus įsivaizduoti jo akimis, iš kito žiūros taško.

Tai, kad esame atviri kitoniškumui, tolerantiški mažumoms ir sąžiningi sau yra mūsų stiprybė ir galingumo priežastis. Ar tai būtų imigrantai, pabėgėliai, seksualinių mažumų atstovai, juodaodžiai ar baltaodžiai – nei vienos grupės įsitraukimas į mūsų valstybę jos nesilpnina ir negadina, o tik padeda jai augti ir klestėti. Turime priimti kitą kaip sau lygiavertį žmogų, kuris irgi domisi, myli, brangina ir jaučia. Suprantu, tai nėra lengva. Daugumai mūsų daug saugiau apsitverti tvoromis ir užsidaryti kažkokiame burbule, kur mums viskas pažįstama ir suprantama. Mes taip įsipatoginame savo susikurtuose burbuluose, kad informacinėje jūroje priimame tik tą informaciją ir žinias, kurios mums palankios, kurios atitinka mūsų įsisenėjusius įsitikinimus, nuomonę. Tai trečia grėsmė mūsų demokratijai.

Politika – tai nuolatinis idėjų karas. Mūšio lauke nuolat susitinka skirtingų tikslų prioritetai ir skirtingos priemonės juos pasiekti. Bet privalome būti pakankamai atviri ir pasirengę priimti naują informaciją, sugebėti pripažinti oponento argumentų svarumą, remtis mokslu, įrodymais, turimais duomenimis ir ne tik grumtis, bet ieškoti kartu tiesos, siekti kompromiso, kuris padėtų mums gerinti žmonių gyvenimą šioje šalyje. Jei nesugebėsime to, nepasieksime nieko. Tai politikoje labiausiai slegia, ir liūdina. Negalime žadėti žmonėms vienus dalykus, o tada tik iš dalies tai įvykdyti, apeinant sritis, kurių pokyčiai mums patiems, mūsų kišenėms ar partijos įvaizdžiui būtų nenaudingi ar nepatogūs. Turime būti sąžiningi. Kaip mano mama sakydavo – realybė visada suranda būdą tave pasivyti.

Kalbėkime kad ir apie klimato atšilimą. Dabar mes švaistome laiką ginčydamiesi, ką reikėtų daryti, bet nesiimame jokių priemonių. Mūsų vaikai jau neturės laiko ginčytis, kaip tai sustabdyti ir išvengti katastrofos, nes jie bus užsiėmę kovodami su klimato pokyčių padariniais, kurių mes nesugebėjome sustabdyti, kol dar nėra vėlu.

Privalome imtis atsakomybės ir realių veiksmų, pradėti kažką daryti, aktyviai ir visi kartu ieškoti išeičių, sprendimų.

Pasaulyje mes matome, kad didžiausias problemas sukelia baimė. Pokyčių baimė, kitoniškumo baimė. Bijome tų, kurie atrodo kitaip, kurie kalba ar meldžiasi kitaip nei mes. Esame veikiami propagandos, pasiduodame patogioms idėjoms, kurstančioms neapykantą, o nesistengiame suprasti, gilintis ir priimti kitą.

Turiu tarti ir padėkos žodį visiems saugumo pareigūnams, uniformuotiems žmonių sergėtojams, kurie sutelkė visas jėgas, padeda žmonėms, kiek įmanoma užtikrinti saugumą ir neleisti tragedijoms kartotis. Man garbė buvo Jums vadovauti.

Bet neužtenka kariuomenės ar pareigūnų, kad užtikrintų mums saugumą. Demokratija gali palūžti, kai pasiduodame baimei. Mes kaip piliečiai privalome išlikti budrūs akistatoje su išoriniais priešais, turime neleisti kažkam griauti mūsų vertybių ir to, kuo tikime. Aš praleidau aštuonis metus, visomis išgalėmis kovodamas ir palaikydamas mažumų teises, gindamas tolerancijos idėją.

Išlikime budrūs, bet ne išsigandę. Mūsų demokratijai iškyla grėsmė tada, kai priimame ją kaip savaime duotą ir dėl jos nesistengiame.

Mūsų konstitucija yra nepaprasta, graži dovana. Bet iš tiesų tai juk tik popieriaus skiaučių rinkinys. Tai žmonės suteikia jam galią.

Ir turime suvokti, kad ji nėra savaiminė duotybė ir istorijos tragedijos parodė, kad žmonės gali tą laisvę ir atimti.

Reikia prisiminti, kad reikia būti piliečiu ir dalyvauti šalies valdyme ne tik tada, kai vyksta rinkimai, bet visą laiką. Stenkis, rink bendraminčius, išsakyk savas idėjas. Kartais tau pasiseks, kartais ne. Svarbiausia, kad tikėtum Amerika, tada ir ji tikės tavimi.

Per praėjusius aštuonerius metus, man teko matyti švytinčius abiturientų veidus, pirmą kartą dėvinčius uniformą pareigūnus, teko gedėti kartu su šeimomis, praradusioms tai, ką labiausiai brangino ir ieškančioms atsakymų tarp bažnyčios sienų. Mačiau kaip mūsų mokslininkai padėjo paralyžiuotam vyrui atgauti jutimo dovaną, kaip sužeistiems kariams buvo padėta vėl atsistoti ant kojų. Stebėjau, kaip daktarai ir savanoriai padeda nukentėjusiems nuo gamtos stichijų, žemės drebėjimų. Mano akivaizdoje mažiausi vaikai mums priminė mūsų pareigą rūpintis pabėgeliais, dirbti taikoje nepamiršti vienam kito. Aš turėjau labai daug vilties, aš tikėjau piliečiais ir jų galia bei stiprybe ir ji man atsiskleidė pačiais gražiausiais būdais.

Michelle, per pastaruosius dvidešimt penkerius metus, tu buvai ne tik mano žmona, mano vaikų motina, bet ir geriausia mano draugė. Tu prisiėmei pareigas, kurių aš neprašiau tavęs prisiimti, ir tau pavyko pačiai įveikti visus sunkumus, nes esi nepaprastai stipri, jau neminint tavo kilnumo, gero humoro jausmo bei būdo tvirtumo. Baltuosius rūmus tu pavertei vieta visiems. O auganti karta sau kelia aukštus reikalavimus, nes esi jai pavyzdys. Aš tavimi didžiujuosi. Visi tavimi didžiuojasi.

Malia ir Sasha, augdamos pačiomis keisčiausiomis sąlygomis, jūs abi tapote nuostabiomis jaunomis moterimis. Jūs protingos, gražios ir svarbiausia kilnios, geros bei aistringos. Iš visko, ką gyvenime esu nuveikęs, labiausiai didžiuojuosi būdamas Jūsų tėčiu.

Joe Biden, buvai ne tik puikus Vice Prezidentas, bet man tapai artimas kaip brolis. Mes mylime tave ir Jill kaip savo šeimos narius ir nepaprastai branginame Jūsų draugystę.

Mano puikiems darbuotojams, kurie buvo nuostabūs pagalbininkai, investuojantys visą savo energiją ir pastangas tam, kad padėtų. Stebėjau kaip Jūs augot, tuokėtės, susilaukėte vaikų, pradėjote pilnus nuotykių naujus gyvenimo etapus. Išlikote ištikimi tiek sau, tiek savo valstybei, jos gerovės palaikymui.

Visi Jūs, kurie stengiatės dėl mūsų visų gerovės, vienas kitam padėjote, aukojote savo jėgas bei laiką, buvote sąžiningi, drąsūs ir atviri kitiems. Jūs galite keisti pasaulį. Jūs dabar jį keičiate.

Šiandien šią sceną aš palieku labai optimistiškai nusiteikęs, manau, kad JAV yra geresnėje padėtyje nei buvo prieš aštuonerius metus. Mūsų visų darbas bei pastangos padėjo ne vienam amerikiečiui, įkvėpė ne vieną amerikietį ir padėjo patikėti, jog kiekvienas yra svarbus ir gali kažką pakeisti. Stebėjau augančią jaunąją kartą ir mačiau labai daug altruistiškų, nesavanaudiškų, kūribingų, patriotiškai nusiteikusių žmonių. Jūs greit pralenksite mus visus ir tikiu, kad Jūs pakeisite pasaulį, sukeldami permainas, kurias reikės priimti, o ne jų bijoti. Ateitis gerose rankose. Mieli Amerikos piliečiai, man buvo didžiulė garbė Jums tarnauti. Ir aš būsiu čia ir toliau vykdysiu savo pareigą šiai valstybei kaip pilietis iki savo mirties dienos.

Šiandien, dar būdamas Jūsų prezidentu, noriu paprašyti vieno dalyko – tikėkite. Ne mano galimybėmis pakeisti esamą padėtį, bet savo. Tikėkite savo galia bei stiprybe.

Taip, mes galime.

Taip, mes padarėme.

Taip, mes galime.

Ačiū. Telaimina Jus visus ir mūsų visų valstybę Dievas.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *