Anglų rašytojas, poetas, eseistas, sveiko proto ir tikėjimo riteris (1874-1936). Sunku patikėti, kad jis rašė prieš šimtą metų, nes jo įžvalgos šiandien ne mažiau aktualios, padedančios atremti sentimentalios, sacharininės pasaulėžiūros gundymus. Tai žmogus, kuris drįso ginti ortodoksiją, kai madinga buvo būti eretiku.

Tai ištrauka iš Andriaus Navicko sudarytos knygos „Mozaika“, kurioje publikuojamos kelių dešimčių pasaulio intelektualų, visuomenės bei religijos atstovų mintys bei aforizmai. Knygą išleido VšĮ „Aštuntoji diena“, o įsigyti ją galite ir ČIA.

Gyvenimas visada rimtas, bet visad gyventi rimtai – nevalia.

Viltis – tai sugebėjimas kovoti net ir beviltiškose situacijose.

Kai žmogus nustoja tikėti Dievu, jis pradeda tikėti bet kuo.

Pabaigoje nebus svarbu, ar mes kovėmės spragilais, ar nendre, bus svarbu tik tai, kieno pusėje kovėmės.

Intelektualus galima skirstyti į dvi kategorijas: vieni gerbia intelektą, kiti juo naudojasi.

Krikščionybė visada nemadinga, nes visada sveika, o bet kuri mada visad yra kažkiek pamišimas.

Laikraščiai ne tik praneša naujienas, bet apie viską praneša, kaip apie naujieną.

Bepročiai – labai rimta liaudis. Jie iš proto išeina dėl savo rimtumo.

Daugelis galvoja, kad moterys į politiką atneš taikingumo ir jautrumo, bet tiesa ta, kad dažniausiai jos politikoje labiau nei vyrai mėgsta vyriškus metodus.

Lordas turėjo trūkumą, kuris būdingas daugumai žmonių, kurie daug sužinojo iš knygų. Jis nė neįtarė, kad galima ir reikia kažką sužinoti ir kitais būdais.

Visi norime, kad laikraščiai mus informuoti sąžiningai, nešališkai, teisingai ir visa tai atitiktų mūsų pažiūras.

Nekęsti silpnųjų gali tik niūrus, liguistas ir tuščiagarbis žmogus.

Fanatikas – tai žmogus, pernelyg rimtai vertinantis savo nuomonę.

Esmė ne ta, kad pasaulis pasidarė blogesnis, o ta, kad įvykiai tapo geriau žinomi.

Bėda ne ta, kad jie nemato problemos sprendimo, bet ta, jog jie neįžvelgia pačios problemos.

Svarbiausia demokratijos tiesa – visi žmonės įdomūs.

Niekada rimtai nežvelgiau į savo knygas, tačiau visada jaučiau atsakomybę už tai, ką rašau.

Ateistas – nelaimingiausias žmogus pasaulyje. Jis žvelgia į nuostabų saulėlydį ir net neturi kam už jį padėkoti.

Palaiminti tie, kurie tamsoje tiki šviesa.

Kai lytiškumas nustoja būti mūsų tarnu, jis tampa despotu.

Ydos nenustoja būti ydomis, net jei tampa madingos.

2 Comments