Gyvenimo skonis

Kartą pas Mokytoją atėjo  vyriškis, kuris norėjo tapti jo mokiniu.  Prieš pasilikdamas pas Mokytoją, naujokas nusprendė užduoti keletą klausimų, norėdamas įsitikinti, kad  Mokytojas tikrai tas išminčius, kurio ieškojo.

-Ar galėsi man pasakyti, koks yra gyvenimo tikslas?

Mokytojas tik gūžtelėjo pečiais ir atsakė: – Nemanau.

– Tai gal bent paaiškinsi, kokia gyvenimo prasmė?

– Ne.

– Tikiuosi, kad bent galėsi pasakyti ką nors prasmingo apie mirtį ir gyvenimą anapus?

– Apie tai niekas negali  nieko pasakyti.

Naujoką Mokytojo atsakymai supykdė. Jis atsistojo ir išėjo, nė neatsisveikinęs. Kiti mokiniai, kurie girdėjo šį pokalbį, pradėjo klausinėt Mokytojo, kodėl šis taip atsakinėjo ir pasirodė visiškai niekam tikęs.

Mokytojas nužvelgė mokinius ir pasakė:

– Norėčiau, kad tai būtų pamoka ir jums. Kokia nauda iš kalbų apie gyvenimo tikslą ar prasmę, jei  pirmiau nepajutai gyvenimo skonio. Daug geriau pyragą valgyti nei samprotauti apie jį.

Pienės pievoje

Vienas žmogus labai  didžiavosi pievele šalia namo ir ją kruopščiai prižiūrėjo. Kartą jis išvydo kelias pienes, augančias žolėje. Tai sukėlė nerimą. Jis jas išrovė, bet išvydo dar vieną pienę kitoje pievelės vietoje.  Kiek jis bekovojo su pienėmis, niekaip negalėjo jų visų išnaikinti. Galiausiai nusprendė parašyti laišką žymiam botanikui, klausdamas patarimo. Laiške rašė, kad išbandė daugybę kovos su piktžolėmis priemonių, tačiau nieka snepadėjo.

Po kurio laiko atėjo mokslininko atsakymas. Žmogus viltingai atplėšė laišką ir stebėdamasis perskaitė trumpą patarimą: “Regis, turėjote progos įsitikinti, kad Jūsų situacijoje vienintelė vaisinga išeitis – pamilti pienes ir jomis grožėtis.”

Kas turi keistis?

Vienuolyno vyresnysis pasikvietė vienuolį, kuris nuolat skundėsi brolių elgesiu, ir  pasakė:

-Jei nuoširdžiai sieki tobulumo pasaulyje, tai pirmiausia ne kitus bandyk pakeisti, bet save. Paprasčiau užsidėti sandalus nei bandyti visą pasaulį padengti kilimine danga.

Pragmatiškas elgeta

Prie kelio stovėjo elgeta ir prašė išmaldos. Keliu jojo vyriškis.  Kai priartėjo prie elgetos, jis ne tik jo nesušelpė, bet smogė jam bizūnu ir nujojo toliau.

-Būk laimingas, – jam pavijimui suriko elgeta, valydamas kraują nuo veido.

Šį nutikimą matė lauke dirbęs valstietis. Jis priėjo prie elgetos ir nustebęs paklausė: – Ar  tu nuoširdžiai jam linkėjai būti laimingu?

Elgeta ramiai atsakė: – Taip.

Iš kur tu semiesi tokio romumo ir atlaidumo?

Elgeta nusišypsojo: – Tiesą pasakius, nesu nei romus, nei labai kantrus ar ypatingai atlaidus. Paprasčiausiai puikiai žinau, kad, jei tas raitelis būtų laimingas, jis tikrai nesmogtų beginkliui  išmaldos prašančiam žmogui, bet pasirūpintų, kuo gali padėti.

Parinko A.N.

4 Comments

  1. ikvepiantys ir pamokantys tekstai, malonu skaityti. Aciu!

    Nenoreciau sutikti tik su pirmojo pasakojimo pabaiga: „Kokia nauda iš kalbų apie gyvenimo tikslą ar prasmę, jei pirmiau nepajutai gyvenimo skonio. Daug geriau pyragą valgyti nei samprotauti apie jį.“ Daznai skoni mes pajauciame, bet nevisada jis buna geras del nuodemiu ar netinkamos krypties pasirinkimo. Todel ragavimas mums visiems iprastas, skonis kiekvienam skirtingas… Todel mokytojas turejo bent jau parodyti mokiniui krypti, jei nenorejo leistis i detales. Tai neturejo buti isminciui sunkus klausimas.

  2. labas, akmeneli, smagu vel susitikti, tik kitoje erdveje…

  3. Sutinku su jumis, akmenėli, tikrai geri tekstai, malonu skaityti.

  4. labas, perbira 🙂 Malonu susitikti naujuose namuose:)

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *