Tūkstančio kilometrų kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio“ – teigia senovės kinų išmintis. Šios minties vedini pradedame naują Kelionę, kurioje, viliamės netrūks iššūkių ir atradimų, o mūsų pasiūlytos temos, tekstai bei susitikimai su įvairiais pašnekovais atvers iki tol nepatirtas erdves, leis iškelti esminių klausimų, praturtins protą ir širdį, suteiks atgaivą ir džiaugsmą.

Šiame žurnale skaitytojai ras pokalbius su Lietuvos kultūros bei meno žmonėmis, krikščioniškas meditacijas, įvairių autorių esė, aktualius straipsnius šeimos, visuomenės, švietimo, atminties bei psichologijos temomis, išminties perlų bei vaizdo pasakojimų.

Žurnalą pasklaidyti galite ČIA.

Simboliška, kad kelio tema – ir pirmasis kunigo Kęstučio Dvarecko straipsnis „Kelyje į Pažadėtąją laimę“. Pasak teksto autoriaus, šiandien, vartotojiškos visuomenės įpročiai mus skatina ieškoti greitų santykių, greito maisto, greito poilsio bei kreditų. To paties ieškome ir dvasiniuose dalykuose, pamiršdami, kad brandai reikia laiko bei pastangų. Čekų teologas Marek Vacha savo tekste „Dievas negamina lėlių“ taip pat pratęsia šią mintį teigdamas, kad kiekvieno iš mūsų „misija yra dirbti su savimi, išgręžti iš savęs geriausia, ką sugebu, išsikirsti savo paties kelią į šventumą“. Apie ryžtingumą gyvenime kalba ir metropolitas Antonijus iš Surožo, o dominikonas brolis Bernardas Verbickas gilinasi į klausimą, kaip gyvenimo kelyje atpažinti Dievo valią.

Rubrikoje „Asmenybė“ – netikėta pažintis su 86-erių operatoriumi bei fotografu Algimantu Mockumi, dirbusiu su žymiausiais Lietuvos kino režisieriais, daugiau nei keturis dešimtmečius fiksavusiu kino užkulisius ir tapusiu neatsiejama mūsų kultūros istorijos dalimi. Šis pokalbis iliustruotas beveik dviem dešimtimis unikalių fotografijų iš nepaprastai turtingo ir įdomaus A. Mockaus archyvo.

Apie atmintį ir laisvę, kasdienį įsipareigojimą tiesai ir teisingumui straipsnyje „Teneužmiega mūsų sąžinė“ kalba kardinolas Juozas Audrys Bačkis. „Atmintis yra duota žmogui, kad jis išmoktų svarbią gyvenimo pamoką: esame sukurti drauge gyventi, mylėti, kovoti ir saugoti vienas kitą. Tik atminties dėka, kaupdamas patirtį ir išskleisdamas geriausias kūrybines galias žmogus gali kurti taika, solidarumu ir garbingumu grįstą visuomenę“.

Skyriuje „Sielogyda“ Dominyka Navickaitė rašo apie drąsą būti atviram šiandien, kai visuomenėje įsigalioję standartai bando sunaikinti ar bent jau paneigti visa, kas bent šiek tiek netelpa į nustatytus jų rėmus. Kaip gyventi tokioje aplinkoje? Bandyti per jėgą save keisti ir „standartizuoti“, o gal išdrįsti pamilti savo kitoniškumą? Dar viename straipsnyje „Kodėl mes sergame“ atkreipiamas dėmesys į ligą ir jos pamokas. O išminties mozaikoje šį kartą – vokiečių kilmės psichoterapeuto F. S. Perls’o bei šveicarų psichiatro K. G. Jungo mintys apie pasaulį, žmogų bei gyvenimą.

Rubrika „Pokalbiai apie kultūrą“ kviečia į susitikimą su dviem žinomais kūrėjais – aktoriumi Remigijumi Vilkaičiu bei poetu, eseistu ir vertėju Eugenijumi Ališanka. Menininkai kalba apie savo darbo lauką, kūrybinius ieškojimus bei nušvitimus. Šie pokalbiai, gausiai iliustruoti kūrėjų gyvenimo bei kūrybos akimirkomis, suteiks atradimo džiaugsmą ir akyliems skaitytojams.

Šių metų pradžioje mirė vienas įtakingiausių mūsų dienų mąstytojų Zygmuntas Baumanas. Jo atminimui skirtas tekstas, kurį lydi paties sociologo mintys. Štai viena iš jų: „Apie visuomenės padorumą ir teisingumą galima spręsti pagal tai, kaip čia elgiamasi su silpniausiais“.

Skyriuje „Civitas“ rasite pokalbį su jauna fotografe Laura Kvece, sukūrusia projektą „Pilka“. Jo metu menininkė fotografavo žilagalves senutes, iš kurių akių ir subtilių šypsenų driekiasi šviesos šuorai. Kaip teigia pati fotografė, tai projektas apie natūralumą, moters grožį, senatvę ir žilus plaukus, kurie yra ne gėdos emblema, bet puošmena.

Stephnas Freemanas savo tekste „Priklausomybių kultūra“ teigia, kad šiandien mums įprasta kalbėti apie priklausomybes nuo alkoholio, narkotikų ar lošimų. Tačiau yra ir dar viena priklausomybė – legali ir nuolatos skatinama. Tai – godumas, kuris net pripažįstamas dorybe, ant kurios laikosi visa ekonominė sistema.

Rubrikoje „Šeima“ klausiame „Kaip išgyventi, kai namuose paauglys?“ Apie tai – pokalbis su psichologe Tatjana Onikova bei dvasininku Andrejumi Lorgusu. Dar viename aktualiame tekste, pavadintame „Šiltnamio efektas arba „Ar reikia vaikus saugoti nuo žiaurios tiesos?“, analizuojama, kaip kalbėtis su vaiku apie gyvenimo negandas? Ką geriau rinktis – apsaugą ar grūdinimą, auginti šiltnamio sąlygomis ar leisti laisvai susidurti su įvairiais iššūkiais?

Apie klerikalizmo blogį kalba popiežius Pranciškus. Jo teigimu, dvasininkai visuomet susiduria su išbandymu būti ne geraisiais ganytojais, bet negailestingais prievaizdais, įklimpusiais į galios ir teisuoliškumo demonstravimą.

Skyriuje „Dialogo erdvė“ šį kartą pateikiame dvi dešimtis trumpų dzen istorijų, kupinų paradokso ir netikėtumo. Dalis jų, užrašytos dar XIII a. Japonijoje, ir šiandien „pagauna“ neblėstančia gyvenimo išmintimi ir autentiška patirtimi.

Paradoksalu, bet mūsų istorijos vadovėliai kur kas daugiau pasakoja apie diktatorius nei apie disidentus. Šį kartą kviečiame į pažintį su Vengrijos kardinolu Josephu Mindszenty – nenuilstančiu kovotoju už Dievą, Bažnyčią ir laivę. Jam teko gyventi sudėtingu laikotarpiu, patirti tiek fašistų, tiek komunistų kalėjimo siaubą ir likti ištikimu savo idealams.

Esė rubrikoje „Aštuntoji diena“ skelbiame Gendručio Morkūno konkurso nugalėtojų suaugusiųjų kategorijoje – Linos Lauros Švedaitės, Antano Terlecko, Julijos Davidavičiūtės bei Linos Navickaitės-Greičiuvienės – tekstus apie namus bei laimę.

Taip pat šiame žurnale rasite dailininko Vaidoto Kvašios grafinį pasakojimą, paremtą 63-iąja psalme bei Mikės Pūkuotuko išmintį, kurią rašytojui Alanui Milne’ui padiktavo pats Mikė.

Linkime prasmingos Kelionės.

Daugiau apie žurnalą ir kur įsigyti – ČIA.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *