Antoine de Saint-Exupery – prancūzų rašytojas ir pilotas, negrįžęs iš karinės užduoties 1944 metais. Gal išskrido į planetą, kurioje gyvena Mažasis Princas? Jei šis rašytojas būtų parašęs vien pasakojimą apie Princą, Lapę ir Rožę, to būtų pakakę, idant jis galėtų pretenduoti į vieno svarbiausių visų laikų rašytojų vardą.

Nors žmogaus gyvenimas neįkainojamas, mes visad elgiamės taip, tarsi egzistuotų kažkas dar vertingesnio.

Gyventi – tai iš lėto gimti.

Reikia daug išgyventi, kad taptum žmogumi.

Jei atsisakai prisiimti atsakomybę už pralaimėjimus, nebūsi atsakingas ir už pergales.

Kad išaugtų medis, sėklą reikia palaidoti po žeme.

Gyvenimas kuria tvarką, bet tvarka nekuria gyvenimo.

Visados būna tik dabartis, kurią reikia sutvarkyti.

Tau visai nereikia numatyti ateities, tau reikia leisti jai išsipildyti.

Tuščia užgaida manyti, kad pasodinus ąžuolą, jis tau tuoj teiks paunksnę.

Tiesa gilėja kaip kasamas šulinys.

Matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis.

Mylėti – tai nereiškia žiūrėti vienas į kitą, tai reiškia žiūrėti kartu viena kryptimi.

Būti žmogum – tai būti atsakingam.

Kai leidiesi prisijaukinamas, gali tekti ir trupučiuką paverkti.

Kadangi nėra prekybininkų, iš kurių būtų galima nusipirkti draugų, tai draugų žmonės ir neturi.

Kalba – nesusipratimų šaltinis.

Parengė Andrius Navickas

Iš VšĮ „Aštuntoji diena“ išleistos knygos „Mozaika“

Comments are closed.