Jūs drąsiai imatės naujų dalykų, tačiau ne visada užtenka kantrybės juos pabaigti? Turite didelį bičiulių ratą ir nuolatos susirandate naujų pažįstamų? Tada greičiausiai esate ekstravertas – pasauliui atviras žmogus, kuriam svarbūs ryškūs įspūdžiai ir lengvas bendravimas.
Jūsų priešingybė – intravertas, daugiausia gyvenantis savo vidiniame pasaulyje. Vietoj plataus pažįstamų rato jis mieliau renkasi vieno-dviejų-trijų tikrai artimų draugų kompaniją, nesižavi naujovėmis, paprastai tai – ištikimas ir patikimas žmogus šeimoje.
Tačiau ar verta suabsoliutinti vienas ar kitas žmogaus bendravimo savybes? Ar asmenybės ekstravertiškumas – visada tik teigiamas bruožas, o uždarumas – tik neigiamas?
Yra atlikta daugybė tyrimų apie intravertų ir ekstravertų savybes, gyvenimo kokybę, bendravimo pobūdį ir pan. Tarkim, JAV yra nusistovėjusi nuomonė, kad labiau sekasi ir laimingesni yra ekstravertai – juk jų socialiniai įgūdžiai, bendravimo įpročiai ir pan. žymiai geresni nei intravertų. Tačiau šioje vietoje dera užduoti klausimą: o kas yra sėkmė? Ar gebėjimas bendrauti gali atstoti gebėjimą aštriai mąstyti ir priimti tinkamus sprendimus, daryti akademinę karjerą? Šiandien jau esama tyrimų, kurie rodo ryšį tarp aukštesnio intelekto ir intravertiškumo. Intravertai pasižymi geresniais akademiniais gebėjimais, kritiniu mąstymu, tarp gabiausių pasaulio mokslininkų ir nacionalinių premijų laureatų žymiai daugiau intravertų. Intravertai ekstravertus lenkia apgalvotu problemų sprendimu. Tad ar galime lyginti ekstravertus ir intravertus apskritai, kad kažkurie iš jų geresni? Ir vieni, ir kiti turi savo stipriųjų ir silpnųjų pusių.
Tačiau kviečiame jus perskaityti keletą įdomių pastebėjimų apie vienus ir kitus:
- Galite visiškai pasitikėti savo intuicija, kada bandote nustatyti, ar žmogus, su kuriuo bendraujate, yra intravertas ar ekstravertas. Veidas, rankos paspaudimas, Facebook‘o profilis – pakankamai tikslūs vieno ar kito būdo liudytojai.
- Muzikinis skonis labai daug pasako apie asmenybės tipą. Jei jums patinka greitos ir masiškai populiarios dainos, tai didesnė tikimybė, kad esate ekstravertas.
- Labiau mėgstate kates ar šunis? Tarp šunų mylėtojų 15 proc. daugiau ekstravertų.
- Ar jūs vyturys ar pelėda? Tie, kurie anksčiau keliasi, dažniausiai yra intravertai.
- Intravertams ir ekstravertams būdingi skirtingi seksualinio aktyvumo tipai.
Šiandien mažai kas bepamena, kad intravertų-ekstravertų sąvokas įvedė šveicarų psichiatras Karlas Gustavas Jungas. Tačiau labiausiai išpopuliarėjo anglų psichologo Hanso Eysenck‘o asmenybės teorijoje. Šis psichologas sukūrė asmenybės apklausą, kuria remiantis žmogus galėjo būti priskirtas vienam ar kitam tipui. Remiantis H. Eysenck‘o nuomone, ekstravertas – tai žmogus, kurio mintys, jausmai, interesai ir veiksmai nukreipti į aplinkinius, į išorinio pasaulio dalykus. Ekstravertas lengvai užmezga kontaktą su kitais žmonėmis, gerai prisitaiko prie naujų aplinkybių. Ekstravertai impulsyvūs, esantys nuolatiniame judesyje, šmaikštautojai, dažnai – paviršutiniški.
Intravertų psichinė energija nukreipta į vidų, į patį save. Jo mintys, interesai ir net veiksmai nukreipti į savąjį AŠ. Todėl intravertams taip būdinga refleksija, nuolatinė savo dvasinės būsenos analizė. Intravertai sunkiai bendrauja su aplinkiniais ir blogiau nei ekstravertai prisitaiko prie pokyčių. Jam neįdomu niekas, kas nesusiję su juo, su tuo, ko jis pats neturi. Jis ginasi – vietoj to, kad leistų save formuoti, todėl sunkiai pasiduoda kitų įtakoms. Intravertai, paprastai, rimti, susilaikantys, pedantiški, neretai – linkę į depresiją.
Jei bandote vienas ar kitas aprašytas savybe priskirti sau, neskubėkite. Kartais rasti atsakymą gali būti sunku. Nes aiškiai išreikštų intravertų ir intravertų pasaulyje – mažiau nei pusė, likusieji – taip vadinamieji ambivertai, tarpinis tipas, kuriems būdingos arba vieno, arba kitos savybės priklausomai nuo situacijos.
Dera tik atminti, kad vienas ar kitas asmenybės kryptiškumas dažnai būna susijęs su prigimtinės nervų sistemos ypatybėmis. Aišku, vienus ar kitus konstruktyvaus elgesio įpročius galime suformuoti ir patys – vietoj tų, kurie mums trukdo gyventi ir dirbti. Ir intravertas, ir ekstravertas turi būti sąžiningas ir prisipažinti sau apie savo privalumus irtrūkumus.
Jei dar grįžtume prie sėkmės, kurią kaip paukštę visi svajoja bent už uodegos sugauti, tai reiktų prisiminti, kad dauguma įvairiausių patarimų ir rekomendacijų mažai naudingi todėl, kad skirti visiems – be jokio individualumo. Dauguma patarimų, kurie gali būti naudingi aktyviems, bendraujantiems ir atviriems žmonėms, gali būti visiškai nenaudingi ar net pakenkti uždariesiems. Na, pavyzdžiui. Ekstravertams žymiai geriau sekasi su trumpais ir kompakiškai projektais, todėl, kad ilgalaikiai dalykai jiems greit nusibosta ir prarandama motyvacija. Jiems taip pat labai svarbi savidisciplina ir darbo organizacija. O štai intravertams reikėtų neatsisakyti galimybių išbandyti save naujame reikale, kad įgautų naujų reikalingų įgūdžių. Jums ypač praverstų komunikacinių įgūdžių, komandinio darbo mokymai – tai gali jums padėti geriau pažinti žmones ir tvarkyti su jais reikalus.
Ir pabaigai.
Nors atvirumas pasauliui, ko gero, suteikia daugiau galimybių sėkmei, ekstravertams nederėtų turėti per didelių vilčių – jei neturėsite tam tikrų vertybių, jūsų atvirumas pasauliui savaime nieko negarantuos. O intravertams nederėtų nusiminti – daug intravertų gyvenime būna sėkmingi. Pavyzdžiui, kaip didysis išradėjas Tomas Edisonas ar bene turtingiausias pasaulio žmogus – Bilas Geitsas.
Pagal užsienio spaudą parengė J. Lūžaitė-Kajėnienė
Šis tekstas yra dalis SRTRF remiamo bendro projekto, kurį vykdo „Kėdainių mugė“ ir „Aštuntoji diena“.
