Friedrich Salomon Perls – vokiečių kilmės psichoterapeutas, kuris įtaka gali varžytis su Freudu, Jungu ar Frankliu. Jis sukūrė geštaltinę psichoterapiją ir tvirtino, kad didžiausia mūsų problema – tai, kad mes norime gyventi svetimus gyvenimus, visą energiją skiriame graužačiai dėl praeities ar baimei dėl ateities, pamiršdami, kad viskas, ką turime – tai kiekvieną akimirką unikalus „dabar“.
Tu gyveni ne tam, kad atitiktum mano lūkesčius. Taip pat ir aš gyvenu ne tam, kad atitikčiau tavuosius. Jei mes susitiksime ir tapsime draugais – nuostabu. Jei ne – gaila, bet nieko čia nebepadarysi.
Jausiesi nuolatinėje apsiaustyje, kol nepanorėsi pasiduoti ir tapti savimi pačiu.
Tūkstantis dirbtinių gėlių nepavers dykumos gėlynu. Taip pat ir tūkstantis tuščių veidų negali užpildyti tavosios vienatvės tuštumos.
Nestumk upės – ji teka pati.
Nedaugelis eina pas terapeutą, idant šis padėtų išgyti, dauguma slapta viliasi, jog jiems pavyks patobulinti ligą.
Psichotikas sako: „Aš – Napoleonas“; neurotikas: „Aš noriu būti toks, kaip Napoleonas“. Sveiką žmogų galima atpažinti iš posakio: „Noriu būti savimi“.
Žmogus gali plėsti savo galimybių ribas tik atsiremdamas į savo tikrąją prigimtį, o ne į ambicijas ar dirbtinius tikslus.
Pasaulis iš tiesų toks, koks jis yra, ir tavo vieta jame bus tokia, kokią pasirinksi iš tų, kurias pasaulis siūlo.
Nuoskauda – vienas iš labiausiai neapibrėžtų išgyvenimų. Tai neišspręsta situacija. Jei esate įskaudintas, vadinasi, įstrigote, nesugebate žengti žingsnio į priekį, idant išreikštumėte savo pyktį ar keistumėte pasaulį, ar pajustumėte malonumą. Niekaip negalite pamiršti to, kas sujaudino. Nuoskauda – tai iš visų jėgų sukąstas žandikaulis.
Tik tada įgauni veikimo laisvę, kai prisiimi atsakomybę už savo veiksmus.
