Pakilkime iš savasties ir būkime dėkingi. Jei šiandien neišmokome daug, vis tiek išmokome nors truputį. O jei ne, tai bent jau likome sveiki. O jei susirgome, tai bent jau likome gyvi. Todėl visada yra už ką dėkoti.Buda

Įvertinkime, branginkime, saugokime ir dėkokime už tai, ką turime. Pakilkime iš beprasmybės, nes vertinimas matu „daugiau“ gyvenimo kokybiškesnio nepadaro. Pagaliau, kas yra „daugiau“? Kaip pasverti, kiek aš turiu? Kas yra daug, o kas – mažai? Kokiais matais ir „įrankiais“ galime pamatuoti? Emocijos, laimė, šeima, meilė, bendrystė, tikėjimas. Nepasversim. Suskaičiuosim tik pinigus, bet vargu ar jie žmogų padaro laimingą, pilnavertį, ar jie užpildo gyvenimo „netobulumus“ ir „spragas“.

Pasistiebkime virš kasdienybės. Pakilkime. Gyvenkime. Ir tiesiog būkime dėkingi. Jei šiandien tai, ką turime, mūsų netenkina, vis tiek kažkas gyvenime yra, už ką galime būti dėkingi. Gyvybė, gyvenimas ir nauji potyriai – tai yra labai daug. Kasdien kažko išmokstame, kažką gauname, kažką sutinkame. Esame ne vieni. Esame tarp savų. Tarp visų.

Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Nuo užmojų dydžio ir gyvenimo „kultūros“. Nuo vertinimo ir mūsų vertybių sistemos. Tikėjimo. Tai tiesa. Kol esame gyvi, visada galime būti už kažką dėkingi.

Kiekviena diena yra dovana, kiekviena patirtis naudinga, o kiekvienas kelias visada kažkur veda. Matyti, jausti, girdėti – jau yra palaiminimas. Mes galime rinktis, kaip gyventi, ką vertinti, ką branginti. Galime rinktis keisti gyvenimą. Pradėti pamažu nuo savęs ir per save padėti kitiems. Keisti ir keistis dabar. Nebūtinai dabar, šiandien, bet būtinai rytoj. Bet niekas nepasikeis ir mūsų lūkesčiai sprogs kaip tuščiaviduriai burbulai, kol nejausime nors kruopelytės džiaugsmo ir dėkingumo.

Kodėl tai svarbu? Kodėl dėkingumas yra vertas dėmesio? Nes dėkingas žmogus yra atviras, nuoširdus, jautrus. Nes jo širdis visada pilna ir pritraukia daugiau gerumo, daugiau stebuklų, net jei jie labai kasdieniški. Kai mes esame dėkingi, esame ne tuščiaviduriai ir gyvename susitelkdami daugiausia tik į teigiamus dalykus, o mūsų širdis ir protas kiekvieną žmogų ir situaciją priima su džiaugsmu, skleidžia aplinkiniams teigiamą energiją, pritraukia dar daugiau pilnatvės, džiaugsmo, dar daugiau pačių nuostabiausių dalykų. Kartais jie maži, kartais – dideli, bet visada reikšmingi.

Dėkingo žmogaus gyvenime nėra vietos skausmui. Jis turi draugų, turi brangių žmonių, turi ką mylėti ir su kuo dalytis įvairiais gyvenimo momentais. Dėkinga širdis – tyra širdis. Ji užjaučia, viliasi, niekada nepraranda tikėjimo. Dėkinga širdis vertina tai, ką turi. Nors kito akimis žiūrint, rodos, tai labai mažai, dėkingas žmogus tai, ką turi, visada sveria vidiniais svertais, ne išoriniais. Nes gyvena kitaip. Ir jaučia kitaip.

Kiekvieno mūsų pagrindinis poreikis – jaustis reikalingiems ir įvertintiems. Kai mes vertiname kitą, kai rodome dėmesį ir rūpinamės, suteikiame žmogui laimės, jis daugiau ir dažniau džiaugiasi, labiau vertina save, aplinkinius, pagaliau – patį gyvenimą. Taip žmogus užmezga tvirtesnį ryšį su kitais žmonėmis. Nepamiršta gyventi su dėkingumo kupina širdimi. Dėkingumas tuomet jam leidžia labiau pasitikėti savo asmeniniu ir profesiniu gyvenimu. Tampa tvirtesni jo šeimos santykiai, bendravimas tampa kur kas tikresnis ir artimesnis, draugai, kolegos tampa lojalesni, labiau pasitiki tuo žmogumi. Santykiai su aplinkiniais tampa šiltesni.

Ką mums dabar reikėtų daryti, norint jausti dėkingumą, jei jis kol kas svetimas ir nepažįstamas jausmas? Ar reikia skubėti sakyti žmonėms, koks dėkingas aš esu, ar laukti, kol jie patys tai pastebės? Ne. Nebūtina bėgti ir belstis į savo artimųjų duris, deklaruoti savo dėkingumo, mėginti įtikinti, rūpintis pripažinimu. Tai daug paprasčiau. Nereikia „lipti“ per save. Reikia organiškai tai išsiugdyti, pradedant nuo pačių paprasčiausių darbų – pirmiausia vidinio „aš“ pripratinimo, susitaikymo.

Jei dėkoti žmogus neįpratęs, reikia pasirinkti tinkamą metą ir priskirti jį dėkojimo sutelkimui, pasinerti į dėkingumo apmąstymus, geriausia – iki 10 minučių patogiausiu metu pabūti vien su savimi, ramiai. Galima atsisėsti, atsigulti, uždaryti kambario duris arba tiesiog sėdėti automobilyje spūstyje, galbūt – tik pabudus arba prieš pat miegą.

Reikia išsiugdyti įprotį padėkoti Dievui, mūsų Kūrėjui, už viską: galimybes, kasdienes minutes būti, matyti, girdėti, sėkmę, gyvenimo pamokas. Visas. Net ir tas, kurios buvo skaudžios, tačiau irgi kažko išmokė, paskatino, leido įvertinti, padaryti tam tikras išvadas. Kiekvienas gyvenimo momentas – tai naujos patirtys, už kurias turime būti dėkingi, ir naujos galimybės, kurios turtina mus ir visą mūsų gyvenimą. Kasdien jaučiantis dėkingumą žmogus pastebi visas, net iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas smulkmenas, visą šį nuostabiai ir taip tobulai sukurtą pasaulį. Neretai jam ir žolė žalesnė. Dėkingą žmogų visada lydi teigiama energija, didesnė meilė sau, aplinkai, visam pasauliui.

Nebūtina nuolat fiziškai tarti žodžio „ačiū“. Pakanka justi. Ir tai – jau labai daug. Kai dėkingumą jaučiame širdyje, jis sąmoningas, mes jaučiamės užpildyti, pilni, tikri. Tokie, kokius visada mus norėjo matyti Jis. Pavedžioti šunį. Išgirsti paukščius. Matyti tą nuostabų dangaus mėlį. Argi tai nėra tikroji laimė? Tikrasis dėkingumas? Reikia stengtis vertinti trumpo gyvenimo jautrią akimirką, reikia stengtis dėkoti natūraliai. Širdimi. Tada kiekviena akimirka, kiekviena diena taps nuostabi – gyva ir tikra.

Dėkokite visada. Rytą, vakarą, kada patogu ir kada norite. Įvertinkite dienos darbus, dėkokite už tai, kas įvyko gero, už tai, ką patyrėte. Jei kažkas nepavyko, nepatiko ar prislėgė, dėkokite už galimybę tai atpažinti ir pamoką. Dėkokite už tai, kas esate ir už tai, kad esate, už maistą, ramybę, mažus ir didelius atradimus. Dėkokite už tai, už ką pats nuoširdžiai norite padėkoti. Pradėkite nuo poros dėkingumo momentų, ilgainiui nė nepajusite, kaip tie momentai virs ištisais įvykiais, ir pradėję nuo kelių galiausiai turėsite galvoje ištisą sąrašą dalykų ir situacijų, už kurias norite padėkoti. Net kai kas nors supykdys, padėkokite, kad gebate susitvardyti. Dėkojimas už tai, kas dar tik laukia, visus ateities įvykius, veikia taip teigiamai, kad iškart tai pajunti, širdis stebuklingai prisipildo šilumos. Padėkokite už praėjusią dieną, ir už tą, kurią dar tik pasitiksite. Visada yra ir rasite už ką dėkoti. Nėra nereikšmingo dėkingumo.

Jeigu esate geresnis „rašytojas“ nei „mąstytojas“, galite viską užrašyti. Kartais gali būti sunku padėkoti mintyse, tuomet labai patogu užsirašyti: įvardinkite viską, už ką esate dėkingas, ant popieriaus lapo arba visada nešiokitės su savimi mažą, patogią užrašų knygelę ir rašiklį. Galite rasti indą, į kurį būtų patogu dėti savo padėkos raštelius. Galite dėkoti už patirtis ir už ateitį, dėkoti ne tik už tai, ką jau patyrėte, bet ir už tai, ko trokštate ar siekiate. Matydami savo padėkas užrašytas, vėliau galėsite pasižiūrėti, įvertinti, suskaičiuoti, kiek daug nuostabių dalykų jau įvyko, kiek nepakartojamų akimirkų patyrėte.

Išnaudokite savo gabumus, talentus, naujas patirtis, kad galėtumėte padėti kitiems, būti šalia, kai jūsų reikia. Tai dar vienas nuostabus dėkojimo būdas, kuris fiziškai apčiuopiamas, pamatuojamas, nes turbūt nėra nieko maloniau, nei matyti dėkingumo kupinas kito žmogaus akis ir būti naudingam. Aukokite save, savanoriaukite, įsitraukite į naudingas veiklas, kurios jus džiugina, kurios jums patinka arba tiesiog skatina judėti į priekį.

Dėkokite už šeimą, draugus, už įspėjimus, už net pačias mažiausias kitų žmonių pastangas dėl jūsų gerovės, priminkite, koks dėkingas esate už tai, ką turite. Apkabinkite, pasidžiaukite kartu, priminkite mylintys, pagirkite, skatinkite, dalykitės savo laime ir šypsena, padėkite prašyti ir neprašyti. Netikėtai dėkokite draugams, jauskite dėkingumą tėvams ir Dievui už galimybę gyventi. Padėkokite už darbą, už vaizdą, kurį matote pro langą, už vienos sekundės akimirką, nes ji unikali ir niekada negrįžta. Padėkokite už ateitį, už visa tai, kas dar neįvyko, bet įvyks, jei labai tikėsite, norėsite ir stengsitės. Neieškokite priežasčių ir pretekstų, nevertinkite pasiekimų ar pasirinkimų, dėkokite už tai, kad viskas, ką turite, tiesiog yra.

Dėkingumo būdų yra įvairių. Ir nėra taisyklių ar vieningai sutartos tiesos, kaip tai daryti, kaip būti dėkingam. Yra tikras žmogus ir jo galimybė gyventi tikrą gyvenimą. O tikras žmogus visada yra dėkingas žmogus.

Sunku pradėti? Tik pamėginkite. Ir nustebsite. Nes gyvenimas neabejotinai pasikeis.

One Comment

  1. Dėkoju Jums už žodžius sudėliotus iš širdies

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *