Kiek daug patarlių esama apie darbą. Ir visiškai prieštaringų: nuo „darbas – ne vilkas, į mišką nepabėgs“ iki „kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia…“ O šiais laikais ir be patarlių aišku, kad daugelis mūsų esame tapę darboholikais: gyvename tam, kad dirbtume… Mums niekam nebeužtenka laiko – galbūt dėl to, kad esame savo gyvenime užsiėmę ne tuo, ir jokie darbo organizavimai nebepadeda? Galbūt pats laikas pripažinti skaudžią tiesą: daugelis dalykų, kuriems iššvaistome savo laiką ir jėgas, iš tiesų yra mums neįdomūs ir nereikalingi…

Kaip darbas veikia gyvenimo kokybę? Į ką panaši šiuolaikinio vidutinio darbuotojo veikla? Tyrimai rodo, kad viena vertus, žmonių santykyje su darbu visada egzistuoja konfliktas. Kita vertus, ne vienas tyrimas patvirtino, kad nemažai teigiamų išgyvenimų yra susiję būtent su darbu. Atrodytų, kad natūraliai seka išvada, jog žmonės nori dirbti ir turi aukštą motyvaciją. Bet tiesą sakant, net ir tie žmonės, kurie darbe dažniau išgyvena pasitenkinimo būseną, sako, kad jau mieliau nedirbtų, kad jų motyvacija itin žema. Toks pat prieštaravimas egzistuoja ir santykyje su laisvalaikiu: tuo metu, kai žmonės turėtų mėgautis užtarnautu poilsiu ir laisvalaikiu, jie daug dažniau išgyvena neigiamą nuotaiką, nepasitenkinimą, nuobodulį, bet vis tiek nori dar daugiau laisvo laiko poilsiui.

Iš kur randasi tokie prieštaravimai ir neatitikimai? Kaip atpažinti, kad darbas pradeda sekinti, kad netenkama motyvacijos ar tiesiog pasiklystama nereikalingų šalutinių reikalų verpetuose?

Kaip ir daugeliu gyvenimo atvejų, vienareikšmis atsakymas čia neegzistuoja… Deja, jokia fėja neatskris ir sparneliais paplazdenus nepraneš, ko turite imtis, kad darbas neatimtų viso jūsų gyvenimo. Darbas yra darbas. Neprivalote jo mylėti. Jums pasisekė, jei tai, ką dirbate, atliekate su malonumu. Tačiau net ir idealiu atveju nepavyks išvengti tam tikrų duobių: motyvacijos praradimo, sąstingio, tinginystės ir pan.

Mes taip dažnai įdedame daugybę jėgų ir laiko, idant pasiektume nepriekaištingų rezultatų, net nepasvarstydami, ar savuosius išteklius panaudojome protingai. Mums vis atrodo, jog jei skirsime daugiau laiko, daugiau jėgų ar finansų, tada galėsime mėgautis geresniais rezultatais. Tai viena didžiausių klaidų, kurios ir sukelia nepasitenkinimą.

Psichologai sako, jog tam, kad jaustumėmės patenkinti, labai svarbu išmokti  protingai elgtis su savo laiku. Atraskite tai, ką iš savo gyvenimo galite „iškirpti“ – televizijos žiūrėjimą, ilgą rytinį miegą, darbą be aiškių tikslų… O galbūt užtektų atsikratyti įpročio savaitę pradėti be plano? Galbūt jūsų rate esama žmonių, nuo kurių derėtų laikytis toliau, o savo laiką skirti mylimiems draugams? Pradžiai tiesiog pabandykite sudaryti sąrašą veiklų, nuo kurių derėtų susilaikyti – tai ne mažiau svarbu, nei naudingų ir reikalingų veiklų sąrašas.

Dauguma mūsų dienos planą sudarome ryte, dar prieš prasidedant darbui. Žinoma, geriau taip, negu niekaip; bet jeigu norite priversti savo sąmonę daryti stebuklus, sudarykite „didžiąją kasdienę šešiukę“ išvakarėse. Baigiantis darbo dienai arba jai jau pasibaigus, prieš miegą, skirkite keletą minučių, kad nuspręstumėte, kokie šeši tikslai jums bus patys svarbiausi rytoj.

Tai duoda dvejopų rezultatų, kurie suteikia impulso kitai dienai. Visų pirma, daug lengviau užmigsite ir atsibusite energingesni. Užrašydami užduotis, jus išsaugote jas savo galvoje ir išvengiate nuolat iškylančių klausimų, kurie neleidžia pailsėti. Sudarydami didžiųjų šešių tikslų planą, jūs pasėjate minčių sėklas, su kuriomis jūsų pasąmonė pradeda darbuotis jums miegant.

Dirbkite periodais ir aktyvumo pikais

Ties vienu dalyku lengviausia susikaupti 20 minučių ar kiek ilgėliau, jeigu jums tai labai svarbu. Po to reikalinga pertrauka. Suraskite būdų pasidaryti trumpas 2-3 minučių pertraukėles 1-2 kartus per dieną.

Net kai tiesiog pasirąžote, giliai iškvėpiate ar trumpam atsistojate, smegenys „persikrauna“ taip, kad produktyvumą ir susikaupimą išlaikytumėte visą dieną. Darbo dieną geriau priimti kaip sprintų seriją, o ne kaip vientisą maratoną.

Planuokite… kliūtis (trikdžius)

Jei dirbate namie, daug kam gali atrodyti, kad užsiiminėjate niekais. Nepykite, geriau išmokite su tuo susitvarkyti. Tam yra mažų mažiausiai du būdai. Iniciatyvusis: apie savo savaitės grafiką praneškite dviems grupėms žmonių – tiems, kurie jums svarbiausi, ir tiems, kurie dažniausiai jums trukdo. Su kolegomis savo darbo grafiku dalintis verta todėl, kad jie matytų, kada galima jums skambinti, o kada – ne. Reaktyvinis: net jei žmonės žino, kada jūs pasiekiamas, jie vis tiek drįsta jums trukdyti „skubiais“ klausimais. Tokiais atvejais jums pravers „lankstus laikas“. Iš pradžių tvirtai pabandykite su tokiu žmogumi sutarti atskirą susitikimo laiką. Atkreipkite jo dėmesį į tai, kad turite darbo grafiką ir paaiškinkite, kad skiriate tam tikrą laiką tokiems susitikimams: trys valandos čia, dvi tada arba viena tada. Dažniausiai tokie žmonės patys sugeba išspręsti savo „degančias“ problemas, o tokiu atveju „lanksčios valandos“ lieka jums.

Pagal užsienio spaudą parengė Jurgita Lūžaitė-Kajėnienė, paveikslėlis pexels.com

Šis tekstas yra dalis bendro projekto, kurį vykdo VšĮ „Aštuntoji diena“ ir „Kėdainių Mugė“

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *