Sovietmečiu bet kokie pasikėsinimai prieš komunistinius lyderius buvo slepiami. Taip pat buvo blokuojama informacija ir apie bandymus pakenkti sovietinės santvarkos simboliams. Tad nenuostabu, kad tik sugriuvus Sovietų Sąjungai, mes sužinojome apie tai, jog ne kartą buvo kėsintasi ir į Vladimiro Lenino mauzoliejų Maskvoje.

Vienas iš teroro aktų V. Lenino mauzoliejuje įvyko 1973 m. rugsėjo 1 dieną. Tai buvo mįslingas įvykis, nes, bent jau kaip oficialiai teigiama, nepavyko nustatyti nei teroristo tapatybės, nei jo motyvų. Žinoma tik tai, kad į mauzoliejų įėjo žmogus, po rūbais paslėpęs sprogstamąjį įtaisą. Tuo metu mauzoliejų lankė daugybė moksleivių, nes buvo mokslo metų pradžios diena ir dažnas mokytojas vesdavo savo auklėtinius į Raudonąją aikštę. Jis nesukėlė apsauginių įtarimų, nes šie manė, kad vyriškis yra vienas iš mokytojų. Kai prisiartino prie sarkofago, jis sujungė laidus ir susisprogdino. Tačiau sprogimo banga nesugebėjo įveikti apsauginio sarkofago, kuris buvo specialiai apsaugotas po anksčiau vykusių pasikėsinimų. Taigi V. Lenino palaikai liko nepažeisti, bet žuvo pats teroristas, taip pat už jo ėjusi sutuoktinių pora, keli moksleiviai buvo sužeisti ir išvežti į ligoninę.

Įvykio vietoje pavyko rasti tik kelias teroro aktą įvykdžiusio vyriško kūno dalis, taip pat dokumentų draiskalus, kurie tarsi liudijo, kad tai dešimt metų kalėjime praleidęs rusų tautybės maskvietis. Tačiau buvo iškelta ir kita versija, kad tai suklastoti dokumentai. Oficialiai teroro aktą įvykdžiusio asmens tapatybė laikoma nenustatyta.

Beje, pirmuoju bandymu sunaikinti V. Lenino palaikus mauzoliejuje laikomas 1967 m. įvykęs incidentas, kai Kauno gyventojas Krysanovas bandė susprogdinti mauzoliejuje savadarbį sprogmenį. Šis sprogimas taip pat pareikalavo aukų, o po jo buvo uždėtas dar papildomas apsauginis sarkofagas.

 

 

 

 

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *