Ruduo kasmet nurungia prašmatniuosius metų laikus savo išgrynintais, animalistiniais, sielą jautrinančiais kvapais. Jis patraukia žmogų smalsiai ieškoti ir pačiam artimesnio aromato. Vystanti gamta žadina ilgesį žydinčiam sodui, iškvėpdama paskutinįjį vakaro atodūsį ji pasitinka artėjantį šaltuką, stojiškai išklausantį sodrias mirštančių lapų aimanas. Ruduo kuria savo kvapo harmoniją iš suvytusio daržo, pūvančio obuolio, benzino dėmės, karšto vyno taurės, konditerijos kiosko, lietaus ir žmogaus, pasirinkusio puošti raustantį miestą sau artima nata.

Šiemet anksti pradėjau ilgėtis rudens, pavargau nuo pursloto vasaros džiugo, nuo jos gatvių sirupo ir nuspėjamų gėlėtų natų. Laukiau, kada užsagstysiu paltą iki ausų ir stebėsiu odines batų nosis, negailestingai košiančias šlapią darganą. Visgi svarbiausi šioje miniatiūroje yra kvepalai, ginantys nuo niauros, smingančios vakaro gelmės ir slogučio. Šiltų, balzaminių prieskonių apkabinimas palytėja ramia muskuso nata ir papuošia kaklo odą kašalotų ambros blizgesiu, taip slopindamas mano žvarbias žiemos nuojautas. Kvepalai rudenį tikrai nesuteiks nei energijos nei jaunystės, bet jie tampa intymiais komforto ir prabangos sergėtojais. Lyg advokatai, kalbantys apie tave, kai tu slepiesi po skrybėlės bryliumi ir skubi greičiau pasiekti namus.

Aš šiam rudeniui ieškojau agresyvaus unisex’o. Tai pavojingas čigonų kvartalas, raganos irštva, organiška paslaptis, kerinti kaip turkiškas turgus, paskendęs kartaus kalijano dūmuose, bet tuo pačiu saugojantis nuo svetimų akių ir užkalbėjimų eteriniu pačiuolio antiseptiku. Vasarą toks kvapas būtų ne kas kitas, o nelauktas įsibrovėlis, jaukiantis metų puotą. Šiandien jis tampa mantija, sergstinčia nuo atšiauros.

Kvapas rudenį kalba garsiau už madą ir stilių, jis pasakoja istoriją iš asociacijų, kalba su jausmais ir nuotaikomis, tiesiai į ausį, monologu, todėl atsakingai pasirinkite pašnekovą, rudens vakarai tampa vis ilgesni.

petitemonday.wordpress.com

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *