1882 m. rugsėjo 11 d. Drezdene, Vokietijoje, prasidėjo Pirmojo antisemitų internacionalo  susirinkimas, kuris dar vadinamas Ne-žydų gyventojų interesų apsaugos konferencija.  Dalyvavo įvairių Europos valstybių atstovai, kurie išsakė nerimą dėl to, kad žydai įgauna vis daugiau teisių ir daro vis didesnę įtaką.  Kaip sveikintinas reiškinys buvo įvertintas antisemitinių partijų steigimas. Tokios partijos XX a. pabaigoje buvo įkurtos Rusijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Austrijoje.

Susitikimo metu buvo paskelbta deklaracija, kurioje teigiama, kad europiečiams amžių bėgyje teko atlaikyti  įvairius svetimšalių iššūkius: arba, totorių, turkų, o dabar esą tenka spręsti netgi dar labiau sudėtingą – žydų klausimą. Taip pat konstatuota, kad Prancūzijos Revoliucija sugriovė visas apsaugas ir dabar tokias pat teises, kaip ir europiečiai, įgijo žydai, kurie esą nuo pat savo egzistavimo pradžios siekia visas kitas tautas paversti savo vergais. Lygybės principas pradėtas taikyti tautai, kuri nelaiko kitų tautų lygiomis jai. Deklaracijos autoriai perspėjo, kad žydai jau perėmė  pasaulio finansų rinkų kontrolę į savo rankas ir tai esą turės drastiškus padarinius. Taip pat konstatuota, kad žydai puikiai moka manipuliuoti visuomenės nuomone ir kurti savo įvaizdį, pasinaudojant laikraščiais. Ilgame dokumente taip pat pabrėžiama, kad Europa yra krikščionių nuosavybė ir krikščionys raginami telktis ir duoti atkirtį žydams.

Nors Antisemitų internacionalas netapo tikrai įtakinga politine galia, tačiau jis pakurstė tautinę neapykantą Europoje, o jo išsakytos idėjos ir sąmokslo teorijos paruošė dirvą XX a. nacistinei ideologijai.

 

 

 

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *