Savo gimtadienio proga ketinau rašyti apie palengva sėlinančią mirtį ir likusių dienų prasmę, bet nejučia perėjau į moteriai gerokai aktualesnę, dovanėlių temą…
Laukti dovanų iš vyriškio, man regis, yra vienas stipriausių moteriškų instinktų, tokių, kaip kas kelias minutes paliesti savo plaukus arba pasirinkti mąslų gyvenimo partnerį vietoje įkyriai pozityvaus optimisto. Kiekviena savo sidabru kaustytose skryniose ar balto plastiko ikea dėžutėse dar saugo po tuščią stiklinį buteliuką, džiovintą rožę ar sidabrinį žiedelį, puoštą padūmavusiu stikliuku, kurį, pritrūkusi dėmesio iš antrosios pusės, trina pirštų galiukais, vildamasi, kad laiko sąnašos nuskaidrės ir atseikės bent šiek tiek laimės, išgyventos staigmenos dieną.
Dovana, parinkta mylimojo, malšina patį stipriausią moterišką alkį – vyriškos išpažinties alkį. Kuris Jonas klaidžios tarp kvepalų salelių, pusnuogių plastiko manekenų paviljone, vien dėl barščių lėkštės? Dovana moteriai – tai visų pirma amžinos meilės pažadas, visų antra – nepaneigiamas komplimentas. Nusivylęs šovinistas, žinoma, nerastų kito apibūdinimo kaip puikybė, godumas ir išnaudotojiška prigimtis, bet tai tik gynyba ir storžieviškumas, nepagrįsti svaičiojimai, neturintys nieko bendra su dailiąja lytimi.
Ar kada smalsavote, kiek instagrame yra tag’ų #giftfromhim? O kiek #giftfromher? Vienas kitas vyriškis didžiuojasi savo naujomis marškinių sąsagomis ar cigarais, dailiai suguldytais į ispaniškojo kedro humidorą, tačiau žvelkite, kiek atviros meilės ir nežabotos aistros moterų feeduose! Kiek karštligiškų deminutyvų, Kupidono strėle pervertų širdžių ir saldžių pažadų komentaruose! Žaislai ir saldumynai, tikros ir cukrinės gėlės, apatiniai rūbai, kailiai, aukso spalvos rūbų pakabos, helio balionai, šaltojo spaudimo alyvuogių aliejus, maisto papildai, prisegamos plaukų sruogos, dezodorantas, atitinkantis jos kvepalus, rožinis atmintukas ir dar daug visokio nieko, įrodančio jo palankumą jai.
Vyras vykdo Prometėjišką misiją, atnešdamas į namus ugnį savo delnuose ir tada, kai užtikrina riebų eklerą pirkinių krepšyje, skirtą ne sau ir ne vaikams, o tik jai. Eklero šifras – valgyk brangioji, tu man būsi graži ir su Kalėdų senelio skruostukais – bus tuoj pat išaiškintas moters enigmoje, o jos atpildą jis pajus veido skaidrume ir vakaro kriminalų rubriką gaubiančioje ramybėje. Moterys šiuo vieninteliu aspektu yra labai primityvios. Dovanos gestas jai visada turi potekstę, kurią ji perskaito dar greičiau, nei ją suvokia pats dovanojantis vyras, jai dovana kalba tik apie meilę.
Nesuskaičiuojami tūkstančiai merginų leidžia savo pirmadienio rytą įmūrijusios žvilgsnius į excel’io langą, o mintyse skleidžiasi penktadienio vakarą gautos gėlės, kurių žiedlapiuose įvyniotas tyliai risnojo trojos arklys, su įgula, sunaikinsiančia miestą. Ji išgirdo braškančių arklio šonų bildėjimą, bet rožės tą vakarą saldžiai kvepėdamos dar garsiau kalbėjo apie amžinybę ir nuoširdumą.
petitemonday.wordpress.com
