1933 m. spalio 17 dieną Albertas Einsteinas kartu su šeima atvyko į JAV. Didysis mokslininkas labai mylėjo ir buvo prisirišęs prie savo Tėvynės Vokietijos ir būtinybė ją palikti, kaip vėliau pasirodė, visam laikui, buvo stiprus smūgis jam. Tačiau jis negalėjo taikytis su nacizmo siautėjimu. Beje, į JAV Einsteino šeima atvyko su svečių vizomis, tačiau netrukus mokslininkas paskelbė viešą protestą prieš nacistų vykdomus nusikaltimus Vokietijoje ir atsisakė ne tik Vokietijos pilietybės, bet ir nutraukė bet kokį bendravimą su likusiais jo Tėvynėje mokslininkais. Pavyzdžiui, su Maxu Plancku.
Po pervažiavimo į JAV, Albertas Einsteinas netrukus tapo fizikos profesoriumi Prinstone įkurtame institute. Vienas iš jo sūnų, taip pat gabus mokslininkas, sekė tėvo pėdomis, o kitas, deja, po visų išgyvenimų susirgo šizofrenija ir baigė dienas Ciuricho psichiatrinėje ligoninėje.
JAV Einsteinas labai greitai tapo vienu įtakingiausiu mokslininku, o 1940 m. jam suteikta Amerikos pilietybė.
Beje, aplinkinių nuostabai, Einsteinas niekada neįsigijo automobilio ir niekada neturėjo televizoriaus.
1939 m. pasirašė mokslininkų laišką JAV prezidentui Franklinui Rooseveltui, kuriame perspėjama, jog realu, kad nacistai netrukus sukurs atominį ginklą. Prezidentas, po tam tikrų dvejonių, nusprendė reaguoti ir skyrė dideles lėšas naujai programai, skirtai tyrimams atominės ginkluotės srityje. Pats Einsteinas šiuose tyrimuose nedalyvavo. Vėliau jis labai apgailestavo dėl savo parašo po laišku, nes suprato, jog JAV valdžiai tai buvo geras pretekstas pradėti ginklavimosi varžybas. Mokslininkas iki gyvenimo pabaigos buvo įsitikinęs, kad didžiausia jo kaltė – tai, kad jis prisidėjo prie greitesnio atominio ginklo sukūrimo.
Nuotr. wikipedios
