Įvairiuose senosios istorijos šaltiniuose randame pasakojimus apie bandymus sukurti prietaisą, kuris leistų saugiai nusileisti nuo uolų ar bokštų. Būta ir įvairių bandymų, kurie neretai baigdavosi drąsuolių mirtimi. Taip pat ir Renesanso genijus Leonardas da Vinčis ėmėsi konstruoti prietaisą, kuris leistų žmogui nusileisti ant žemės iš didelio aukščio ir likti sveikam bei gyvam. Jis pateikė pasiūlymus, iš kokios medžiagos toks prietaisas turėtų būti gaminamas ir kokio dydžio turėtų būti. Tiesa, nėra žinoma, ar pats Leonardas tokį prietaisą pasigamino ir išbandė.
Tačiau yra žinoma, kad viename iš Prancūzijos kalėjimų kalėjęs Lavenas iš patalynės ir virvių pasidarė „skėtį“ bei su juo iššoko pro kalėjimo langą ir net gi sėkmingai nusileido ant žemės.
Netrukus pagalbininkas, šokant iš didelio aukščio, įgijo „parašiuto“ vardą. Plačiau jis pradėtas naudoti tada, kai buvo išrasti oro balionai. Parašiutas turėjo padėti situacijoje, jei oro balioną ištiktų katastrofa.
1783 m. Sebastianas Lenormanas su savo patobulintu parašiutu sėkmingai nusileido nuo Monpeljė observatorijos stogo. Tačiau buvo ir tragiškų įvykių. Svarbiausias uždavinys buvo – kaip pasiekti, kad parašiutas pasinaudotų oro pasipriešinimu, kad būtų kompaktiškas ir juo galima būtų operatyviai pasinaudoti.
Beje, XVIII a. pabaigoje labai išpopuliarėjo eksperimentai su įvairiais gyvūnais, kurie buvo metami žemyn iš didelio aukščio su įvairaus dydžio parašiutais. Tokie eksperimentai padėjo patobulinti parašiutą ir 1797 m. spalio 22 dieną André-Jacques Garnerin, žymus keliautojas oro balionais, pademonstravo parodomąjį šuolį parašiutu iš aukštai pakilusio oro baliono. Būtent šią data nuo to laiko imta vadinti tikruoju parašiuto gimtadieniu.
