1945 m. spalio 24 dieną įsigaliojo JTO (Jungtinių tautų organizacijos) statutas ir oficialiai pradėjo veikti ši didžiausia  tarptautinė organizacija. Jos ištakomis derėtų vadinti dar 1941 m. rugpjūtį pasirašytą Atlanto chartiją, kurioje kalbama apie kolektyvinės gynybos sistemos sukūrimą ir taikos išsaugojimą pasibaigus karui. 1942 m. sausio 1 d. Vašingtone 26 valstybės, kariavusios su Vokietija, paskelbė Jungtinių Tautų deklaraciją, bet lemiami svarstymai dėl JTO įkūrimo vyko tik 1945 m.

JTO turėjo pakeisti, ištaisant padarytas klaidas, liūdnai tarpukariu pagarsėjusią Tautų lygą. Pastaroji buvo įkurta po Pirmojo pasaulinio karo, tikintis, kad ji padės spręsti tarptautinius ginčus ir  užkirs kelią ateities konfliktams. Tačiau, kaip pasirodė, Tautų lyga buvo „bedantė“ organizacija, kuri nesugebėjo duoti rimto atsako totalitariniams režimams.

1945 m. balandžio 25–birželio 26 d. San Francisko konferencijoje, kurioje da­lyvavo 51 valstybė, buvo priimtas JTO Statutas. Valstybių įkūrėjų vyriausybėms jį ratifikavus, 1945 m. spalio 24 d. Statutas įsigaliojo. Nuo tada ši diena pasaulyje yra švenčiama kaip JTO diena.

JTO paskirtis – palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, plėtoti draugiškus tautų santykius, tarp­tautinį bendradarbiavimą sprendžiant ekonomi­nio, socialinio, kultūrinio, humanitarinio pobū­džio problemas, ugdyti ir skatinti pagarbą žmo­gaus teisėms ir laisvėms, būti centru, derinančiu tautų veiksmus siekiant šių bendrų tikslų. Visi JT nariai yra suverenūs ir lygūs, tarptautiniuose santykiuose negrasina jėga, jos nenaudoja ir gin­čus sprendžia taikiais būdais.

Jungtinių Tautų Organizacijai priklauso 193 valstybės (praktiškai visos pasaulio valstybės, išskyrus Vatikaną, Taivanį ir Kosovą). Lietuva, Latvija ir Estija JTO narėmis tapo 1991 m. rugsėjo 17 d.

Kai abi konfliktuojančios pusės sutinka, Saugumo Taryba gali pasiųsti JT stebė­tojus – taikos palaikymo dalinius, kurie kontroliuoja, kaip laikomasi paliaubų, ka­riuomenės atsitraukimą, teikia humanitarinę pagalbą. Taikos palaikymo daliniai 1964 m. Kipre sėkmingai sutrukdė ir sustabdė kovas tarp graikų ir turkų.

Taikos palaikymo daliniai dažnai vadinami „Žydraisiais šalmais“. Jie ginkluoti lengvaisiais ginklais, bet gali juos panaudoti tik savigynai. Taikos tarnyboje nuo 1948 m. dalyvavo daugiau kaip 650 tūkst. kariškių ir civilių. 1988 m. „Žydriesiems šalmams“ paskirta Nobelio taikos premija. Iki 1994 m. rugpjūčio mėn. palaikant taiką pasaulyje žuvo 961 „Žydrųjų šalmų“ karys.

Saugumo Taryba, siekdama sustabdyti agresorius ir atkurti taiką, gali imtis eko­nominių sankcijų (pvz., 1977 m. prieš PAR, 1990 m. prieš Iraką) arba panaudoti jėgą. Saugumo Taryba karinę jėgą leido panaudoti tik 3 kartus: 1950 m. Korėjoje, 1960 m. Konge ir 1991 m. Kuveite.

JTO gana efektyviai veikė Persijos įlankos karo metu, tačiau greitai pasirodė, kad JT taikos palaikymo misijos nėra tokios efektyvios kaip tikėtasi. 1992 metų spalį žlugo pastangos sureguliuoti pilietinį karą Angoloje, kai UNITA atsisakė dalyvauti taikos procese. 1993 metais praktiškai žlugo UNOSOM II misija Somalyje. UNPROFOR misija Bosnijoje ir Hercegovinoje irgi nesugebėjo įgyvendinti savo tikslų kaip ir analogiška misija Kroatijoje. 1994 metais JT taikdariai nesugebėjo sustabdyti masinių žūdynių Ruandoje. Nesėkmingos misijos vyko ten, kur didžiosios valstybės neturėjo tiesioginių interesų ir todėl nebuvo suinteresuotos kištis. JTO misijas riboja ir tai, kad jos reikalauja daug resursų, kurių netiesiogiai su konfliktu susijusios šalys nenori ar negali skirti.

Comments are closed.