„Eiti – tai būti kelyje, nuolatiniame vyksme, – „Redaktoriaus palydėjime“ rašo Gediminas Kajėnas. – Kaskart išėję iš komforto zonos rizikuojame susitikti su neplanuotais, nenumatytais, neįprastai, nekasdieniškais. Žmonėmis, tekstais, įvykiais. Kiekvieną kartą tai gali tapti ir iššūkiu, ir dovana… Nes kiekvieną kartą eidami, esame kažkur pakeliui.“

Ketvirtame šių metų žurnalo viršelyje – menininko Sauliaus Vaitiekūno darbai labai simboliški: tai ir laikrodžiai-pjūklai, tiksintys kas akimirką pasibaigiančią dabartį, ir Kalėdų nuojauta, kuždanti apie tuoj prasidėsiantį naują laiką, ir akmenys, virvės, ir ženklas kūnui – „Mano našta lengva, mano jungas švelnus“. Visa tai – šio žurnalo kelionmaišis“.

Žurnalą pasklaidyti galite ČIA

„Vilties ir staigmenų Dievas“ – taip vadinasi popiežiaus Pranciškaus homilija, kurioje jis kviečia mus tapti pavasario žmonėmis, nes „būti krikščionimi – tai turėti naują perspektyvą, žiūrėti vilties kupinu žvilgsniu.“ Pasak popiežiaus Pranciškaus, „kūrimo darbas nesibaigė šeštąją Pradžios knygos dieną, bet be atvangos vyksta visą laiką, nes Dievas visada mumis rūpinasi“. Į viltį ir džiaugsmą kviečia ir metropolitas Antonijus iš Surožo, kuris teigia, jog visų pirma turime išmokti būti dėkingi – tai galimybė į savo kasdienį gyvenimą pažvelgti visiškai nauju žvilgsniu. Juk „Dievas įsikūnijo tada, kai mes dar buvome Jo priešai, nes norėjo, kad taptume Jo bičiuliais“. Ir tai, pasak teksto autoriaus, pirmoji ir esminė priežastis nebūti rūškanais, o savo gyvenimo tamsumose išvysti šviesą. Apie pabaigos baimę, vis labiau artėjančią mirtį ir kiekvieno žmogaus pašaukimą „mirti sau“, savo įžvalgomis dalijasi kunigas Kęstutis Dvareckas. Dominikonas kun. Bernardas Verbickas savo tekste „Dvasinis turizmas“ kalba ne tik apie tikinčiųjų įpročius keisti bendruomenes, kaskart sekmadienį eiti vis į kitą bažnyčią ar „konsultuotis“ su žymesniu dvasininku. Pasak teksto autoriaus, piligrimystei būtinas ne tik laikas, tačiau ir kasdienės pastangos, nuoseklus ėjimas keliu neieškant susijaudinimo, naujovių ir malonumų, bet dirbant su savimi, kantriai priimant kelyje pasitaikančius sunkumus.

Rubrikoje „Asmenybė“ – du pokalbiai. Vienas jų – su pastoriumi Sauliumi Karosu, 15 metų vadovaujančiu Klaipėdoje bei Vilniuje gyvuojančiai „Miesto bažnyčiai“. Pastoriaus vaikystės istorijos, atsivertimas pačioje Nepriklausomybės pradžioje, charizminės tikėjimo bendruomenės patirtis, pamokslavimai sulaukus vos devyniolikos – tai vos keletas štrichų šio tikėjimo žmogaus portretui. Kartu tai ir simboliškas priartėjimas prie Reformacijos jubiliejaus metinių. „Neįsivaizduoju prasmingesnės profesijos nei mokytojos“ – sako Vilniaus arkivyskupijos katechetikos centro vadovė, tikybos mokytoja Raimonda Kuklienė. Šis pokalbis – tai kelionė ne tik po Raimondos vaikystę ir jaunystę, bet ir po jos pasirinkimus, šiandieninės mokyklos kasdienybę ir iššūkius, tikybos pamokas ir tikėjimo ugdymą.

Politinis įkalinimas – žmogaus atskyrimas nuo gyvenimo, kaip bausmė už drąsą įvardyti vykdomą priespaudą, neteisybę ir prisiimti atsakomybę už savo sąžinei ištikimus veiksmus bei represinį atsaką – yra fronto linijos realybė kovoje už laisvę. Apie tai – Giedrės Steikūnaitės tekstas „Kamera numeris „kodėl?“. Rubrikoje „Civitas“ taip pat rasite ir Beno Moreello tekstą „Valdžia gadina“, kurioje demaskuojamas galią įgijusių žmonių noras „pagerinti pasaulį“ ir iškeliama piliečių aktyvumo ir akylumo būtinybė.

„Meilė – tai darbas…“ – toks yra dviejų šeimai skirtų straipsnių pagrindinis leitmotyvas. Viename jų Elena Fetisova kalba apie santuoką – kaip unikalią progą subręsti, augant ir tobulėjant drauge su kitu žmogumi. O Cecil G. Osborne tekste „10 priesakų žmonai“ pateikia 10 principų, kurie gali tapti geros ir laimingos santuokos bei santykių pradžia.

Rubrikoje „Sielogyda“ pateikiame archyvinį žinomos amerikiečių rašytojos, filosofės ir politinės veikėjos Susan Sontag (1933–2004) pokalbį apie ligą, vėžio stigmatizaciją, skaitymą, rašymą, meilę ir gyvenimą. Čia taip pat skaitytojai ras ir šveicarų psichiatro Karlo Gustavo Jungo patarimus, siekiantiems laimės.

Rubrikoje „Pokalbiai apie kultūrą“ – susitikimas su poetu, eseistu ir prozininku Donaldu Kajoku, savo kūryboje išpažįstančiu kasdienio buvimo džiaugsmą, o į mūsų literatūrą įnešusio su niekuo nesupainiojamą kajokišką meditatyvumą, kaip pastangą žemę su dangumi, visų pirma, savyje sutaikyti. Dar vienas pokalbis – su dvylika metų savo pašaukimą Bažnyčioje atradusia ikonografe Egle Jureviče, pasakojančia apie ikonas Bažnyčios tradicijoje, apie tai, ką reiškia būti ikonografu, kaip gimsta ikona, apie jos simboliką bei reikšmę.

Eseistikos skyriuje „Aštuntoji diena“ poetas ir rašytojas Donatas Petrošius savo tekste „Kam to reikia“ žaismingai pasakoja apie šimtą būdų, kaip buvo supainiotas su kitais žmonėmis, o filosofas Leszekas Kolakowskis – apie keliavimą ir ką mums tai teikia.

Vienas talentingiausių kino režisierių Andrejus Tarkovskis (1932–1986) vėlyvuosius gyvenimo metus praleido pasitraukęs iš Sovietų Sąjungos. Jis išvyko kurti filmo „Nostalgija“ ir paskui nusprendė nebegrįžti į sovietinę valstybę. Paskutiniuoju šio režisieriaus kino filmu tapo Švedijoje sukurtas „Aukojimas“, kuriame itin daug religinių motyvų, taip pat aliuzijų į Apokalipsę. Ruošdamasis šios kino juostos filmavimui Tarkovskis 1984 m. dalyvavo Šv. Jurgio festivalyje Londone, ten turėjo keletą viešų susitikimų, kuriuose dalijosi mintimis apie tai, ką jam reiškia paskutinė Šventojo Rašto knyga – Apreiškimas Jonui. Siūlome režisieriaus tekstą „Perskaitęs Apreiškimą Jonui nebegali gyventi, kaip gyvenęs“. Tuo tarpu Jūratė Micevičiūtė straipsnyje „Rojaus žemėje beieškant“ ieško atsakymo į klausimą apie tai, kaip žmogui šovė mintis, kad galima gyventi geriau jau šiame pasaulyje. Šis straipsnis iliustruotas unikaliais piešiniais iš XI bei XII a. rankraščių.

Žodis „meditacija“ dažniausiai mums asocijuojasi su Rytų tradicija, ypač su budizmu bei induizmu. Tačiau šiandien ši praktika, kurios metu bandoma nuraminti savo mintis ir emocijas, sugrįžti į save bei ugdyti sąmoningumą, plačiai taikoma taip pat ir psichiatrijoje, naujuosiuose dvasiniuose judėjimuose ir net versle. Tačiau nuo seno ir krikščionybė turėjo savąją meditacijos sampratą. Apie tai benediktinų vienuolio Laurence Freemano straipsnis „Kas yra krikščioniška meditacija?“

Rubrikoje „Sveikas, gyvenime“ – pokalbis apie 10 km iššūkio varžybas „Alfa Run“, kuriomis propaguojamas ne tik sveikas gyvenimo būdas ar aktyvus laisvalaikio praleidimas, tačiau ir gebėjimas ištiesti ranką kitam bei pačiam prašyti pagalbos. Apie šias unikalias varžybas, kuriose visi yra nugalėtojai kalbasi jų iniciatorius Vladislavas Pocius bei kelis kartus su savo bendruomene jose dalyvavęs kunigas Kęstutis Dvareckas.

Rubrikoje „Maranata“ skaitytojai ras dailininko Vaidoto Kvašio piešinius bei Thomo Mertono maldą „Vilties išpažinimas“.

Linkime prasmingų atradimų šioje Kelionėje.

Daugiau apie žurnalą ir kur įsigyti rasite ČIA

One Comment

  1. Šitas Kelionės numeris nuostabus! Atgaiva.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *