Tai krepšinio gimtadienio diena

1891 m. James Naismith, amerikietis kūno kultūros mokytojas, apsisprendė, kaip galima geriausia užimti mokinius per pamoką šaltuoju metų laiku. Jis skirtingose salės pusėse gana aukštai pritvirtino krepšius persikams ir pasiūlė į juos mėtyti futbolo kamuolį.

krepsinis

Mokytojui tuomet buvo trisdešimt. Jis buvo gimęs Kanadoje, kur jo tėvai pervažiavo iš Škotijos. Beje, jaunystėje buvo nusprendęs pasukti į teologijos studijas ir tapti dvasininku. Tačiau paskui nusprendė, kad jo, kaip krikščionio, misija galėtų būti darbas su paaugliais, rūpinantis ne tik jų fizine būkle, bet ir vertybinėmis nuostatomis.

Pačioje pradžioje krepšinis buvo visiška improvizacija, tačiau netrukus mokytojas sugalvojo pirmąsias trylika taisyklių, paskirstė mokinius į komandas. Naujovės pavadinimą pasiūlė vienas iš mokinių. Tiesa, buvo siūlomas ir naismitbolo pavadinimas, bet mokytojas atsisakė tokios garbės. Pirmosiose komandose buvo po devynis žaidėjus, kamuolys nebuvo mušinėjamas į grindis, bet tik perduodamas iš rankų į rankas. Beje, žaisti oranžiniu kamuoliu pradėta tik XX a. viduryje.

Tarptautiniu lygmeniu sporto žaidimas buvo pripažintas tik 1932 metais, o 1949 m. JAV įkurta iki šiol prestižiškiausia Nacionalinė krepšinio asociacija (angl. – NBA). Tuo metu Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė jau buvo du kartus tapusi Europos čempione.

Marie Tussaud gimtadienis

1761 m. Strasbūre (Prancūzijoje) gimė mergaitė, kuri buvo pakrikštyta Marijos vardu. Ji priklausė budelio pareigas valstybėje atlikusiai giminei, į kurią aplinkiniai žvelgė su panieka. Tiesa, kaip paaiškėjo vėliau, jos tikrasis tėvas buvo skulptorius. Būtent jis nusprendė nulipdyti natūralaus dydžio Marijos Antuanetės ir jos vyro – karaliaus – vaškines skulptūras. Jos buvo paklausios ir buvo nuspręsta pradėti naują verslą. Paklausą didino tai, kad dar nebuvo išrasta fotografija, ir vaškinės figūros buvo svarbus būdas įamžinti įžymybes.

m-tussaudVaškinių skulptūrų dirbtuvės buvo labai populiarios, čia lankėsi žymūs politikai, filosofai, menininkai. Po Bastilijos šturmo ir Prancūzijos revoliucijos pradžios aristokratų skulptūros buvo perlydytos. Tiesa, dėl didėjančių antivokiškų nuotaikų Prancūzijoje Marijos tėvas, turintis vokiško kraujo, turėjo emigruoti ir verslo rūpesčiai užgulė dukros pečius. Ji susitarė su budeliais, kurie prižiūrėjo giljotinas, ir savo kūriniams gaudavo natūralių žmogaus plaukų.

Po kurio laiko Marija ištekėjo už Fransua Tiuso (Tussoud) ir jiems gimė du sūnūs. Tiesa, gyvenimas šeimoje nebuvo sklandus ir Marija išvyko su vienu iš vaikų į Angliją, kur jos darbai buvo labai populiarūs. Londone 1835 m. buvo įkurta pirmoji „madam Tiuso galerija“.

Šiuo metu vaškinių figūrų muziejaus filialai taip pat yra Amsterdame, Honkonge, Las Vegase ir Niujorke. Kiekviename muziejuje yra salių, kurių kiekviena skirta atskirai žmonių kategorijai.

Vilniaus vyskupystėje vėl įvestas Julijaus kalendorius

1799 m. Vilniaus vyskupystėje buvo įvestas Julijaus kalendorius.

Julijaus kalendoriumi vadinamas Romos imperatoriaus Gajaus Julijaus Cezario 46 m. pr. Kr. įvestas kalendorius. Dabartiniai kalendoriai (tiek Grigaliaus, tiek Julijaus) remiasi Žemės sukimosi apie Saulę reguliarumu. Istoriškai kalendoriai būdavo formuojami pagal žemės darbų ciklus, vietos klimatą, platumas, potvynius bei atoslūgius ir t.t. Pavyzdžiui, egiptiečių kalendorius rėmėsi mėnulio ciklais, kad būtų galima numatyti kasmetinius Nilo upės potvynius, kurie buvo reikšmingi žemdirbystei. Mėnulio kalendoriai, tokie kaip egiptietiškasis, su dvylika mėnulio ciklų, sudarančių apytikriai 354 dienas per metus, nustoti naudoti, nes greit ėmė nesutapti su metų laikais.

Grigaliaus kalendorius, įvestas 1582 metais, buvo bandymas ištaisyti Julijaus kalendoriaus trūkumus, kuris savo ruožtu pakeitė mėnulio kalendorių, kad pašalintų susidariusį trijų mėnesių plyšį tarp kalendorinių bei astronominių lygiadienių. Julijaus kalendorius paplito visoje Romos imperijoje bei ten, kur sklido krikščionybė. Nors jis nukrypsta nuo tikrojo laiko, kiek Žemei trunka apsisukti aplink Saulę, tik vienuolika minučių (tiems laikams tai – astronominis pasiekimas), Julijaus sistema pernelyg prisitaikė prie nežymių metų trukmės skirtumų ir po truputį kalendoriniai metai ėmė nebederėti su astronominiais. Katalikų Bažnyčiai tai reiškė, jog Velykos, tradiciškai siejamos su pavasario lygiadieniu, laikui bėgant, imtų būti švenčiamos kitu metų laiku. Atsikračius dešimties dienų bei perteklinių keliamųjų metų, Grigaliaus kalendorius tiksliau skaičiuoja astronominius metus, kurie trunka apytikriai 365,24 dienas. Šio kalendoriaus neatitikimas Žemės sukimuisi aplink Saulę vos 26 sekundės, o vienos dienos nuokrypis susidaro tik per 3323 metus.

Nuo pat pradžių Grigaliaus kalendorius susidūrė su pasipriešinimu, jo įvedimas buvo lėtas ir netolygus. Jis buvo paskelbtas specialia popiežiaus bule 1582 vasario 24 d. Joje nustatyta, kad po 1582 spalio 4 dienos iškart stos spalio 15-oji. Bulėje numatytos ir kitos kalendoriaus tobulinimo priemonės. Tačiau tai neturėjo privalomo teisinio pobūdžio ir daug kur kalendoriaus reformai buvo atvirai priešinamasi.

Katalikiškos valstybės – Ispanija, Portugalija, Lenkija, Lietuva – bemat priėmė naują sistemą, tuo tarpu didžioji dalis protestantiškų bei Rytų ortodoksų šalių traktavo Grigaliaus kalendorių kaip bandymą jiems primesti popiežiaus įtaką. Vokietija bei Anglija priešinosi daugelį metų, tačiau galų gale įsivedė šią sistemą dėl to, kad taip tapo patogu tarptautinėje prekyboje. Rusija priėmė Grigaliaus kalendorių tik po 1917 metų revoliucijos, o Graikija – paskutinė Europos tauta, įgyvendinusi sistemą – tik 1923 metais.

1793 metais, po Prancūzijos revoliucijos, naujoji valdžia pakeitė Grigaliaus kalendorių nauju, įprastai vadinamu prancūzų revoliuciniu kalendoriumi. Tai buvo bandymas išvalyti šalį nuo Ancien Régime palikimo, taip pat ir katalikybės įtakų. Dėl nenuoseklios kiekvienų metų pirmos dienos, dešimties dienų darbo savaitės bei nesuderinamumo su prekybos įvykiais, naujoji sistema laikėsi tik apie dvylika metų, kol buvo sugrįžta prie Grigaliaus.

1976 metais Irano šeichas bandė įgyvendinti panašų eksperimentą, varžydamasis su šalies religiniais lyderiais dėl įtakos. Vienas iš būdų atimti valdžią iš dvasininkų tapo islamiško šalies kalendoriaus pakeitimas į sekuliarų. Daugelis tai vertino kaip priešišką islamui veiksmą, kilo didžiulis nepasitenkinimas šeicho įgyvendinamais pakeitimais. Kai pastarasis buvo nuverstas 1979 m., naujasis šalies vadovas grąžino islamišką sistemą, kad nuramintų protestuotojus ir susitartų su religiniais lyderiais.

Keletas šalių – tarp jų ir Afganistanas, Saudo Arbaija, Iranas – vis dar nėra oficialiai įsivedę Grigaliaus kalendoriaus. Indija, Bangladešas, Izraelis, Mianmaras kartu su grigališkuoju naudoja ir kitus kalendorius, o Šri Lanka, Kambodža, Tailandas, Japonija, Šiaurės Korėja, Kinija – Grigaliaus kalendorių naudoja su tam tikrais pakeitimais. Dėl žemdirbystės kai kuriose valstybėse paraleliai su grigališkuoju laikomasi ir vietinio kalendoriaus.

Stačiatikių Bažnyčia iki šiol laikosi Julijaus kalendoriaus, būtent dėl to svarbios stačiatikių ir katalikų religinės šventės turi skirtingas datas.

resizedimage600383-katedrosa2_2

Lietuvos ir Lenkijos Respublikoje iki padalijimo galiojo Grigaliaus kalendorius. Kai Vilniaus vyskupija atiteko Rusijai, čia buvo įvestas Julijaus kalendorius, kuris galiojo iki pat kalendoriaus reformos pačioje Rusijoje.

Trumpai

1255 m. įkurtas Kenigsbergas (Karaliaučius, Kaliningradas).

1800 m. Vašingtonas tapo JAV sostine.

1821 m. Dominikos Respublika, kurią sudarė du trečdaliai rytinės Hispaniolos salos Karibų jūroje, paskelbė apie savo nepriklausomybę nuo Ispanijos.

1822 m. Brazilijos imperijos įkūrėjas Dom Pedras buvo karūnuotas pirmuoju Brazilijos imperatoriumi.

1822 m. Vienoje pirmą kartą viešai koncertavo Ferencas Listas, kuriam tebuvo vienuolika metų. Itin talentingas berniukas sužavėjo publiką.

1878 m. Baltuosiuose Rūmuose, Vašingtone, įvestas pirmasis telefonas.

1882 m. Sankt Peterburge gimė Levas Karsavinas – istorikas, filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų profesorius. Mirė 1952 liepos 12 d. Abezėje (Komija).

1903 m. parodytas vienas pirmųjų kino filmų, vesternas „Didysis traukinio apiplėšimas“.

1904 m. Peterburge išleistas pirmasis savaitraščio „Lietuvių laikraštis“ numeris. Tai buvo pirmasis legalus laikraštis lietuvių kalba Rusijos imperijoje.

1906 m. Paryžiuje atidarytas pirmasis pasaulyje specialiai pastatytas kino teatras „Cinema Omnia Pathe“.

1918 m. Danija suteikė Nepriklausomybę iki tol jai priklausiusiai Islandijai.

1918 m. Kaune į vyskupus įšventintas Jurgis Matulaitis.

1934 m. Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) nušautas Sovietų sąjungos komunistų partijos lyderis ir Josifo Stalino bendražygis Sergejus Kirovas. Nekelia abejonių, kad jis nužudytas paties Stalino įsakymu.

1935 m. gimė JAV komikas, rašytojas, režisierius ir kino aktorius Woody Allenas, tikrasis vardas – Allenas Konigsbergas.

1959 m. dvylika valstybių pasirašė Antarktidos sutartį, pagal kurią sutarta išsaugoti Antarktidą taikos ir mokslo tikslams.

1973 m. mirė pirmasis Izraelio ministras pirmininkas Davidas BenGurionas. Vyriausybės vadovo pareigas jis ėjo nuo 1948 iki 1953 ir nuo 1955 iki 1963 metų.

1988 m. Benazir Bhutto tapo pirmąja Pakistano moterimi, išrinkta vadovauti islamiškos valstybės vyriausybei.

1991 m. Ukrainos žmonės triuškinančia persvara referendume balsavo už atsiskyrimą nuo Rusijos.

Parengė Andrius Navickas

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *