Žymiausias Afrikos politikas

nelson2013 m. gruodžio 5 d. Johanesburge mirė pirmais demokratiškai išrinktas Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Nelsonas Mandela. 1993 m. jis buvo apdovanotas Nobelio taikos premija.

Gimė 1918 m nedideliame provincijos kaimelyje. Jo tėvas turėjo keturias žmonas, su kuriomis susilaukė trylika vaikų. Nelsono (jo pirmasis vardas buvo Rolihlahla) tėvas susilaukė su trečia žmona. Tai buvo pirmasis šeimos narys, kuris pradėjo lankyti mokyklą. Būtent čia jis gavo anglišką vardą – Nelsonas.

Studijavo humanitarinius mokslus, teisę, 1943 m. dalyvavo pirmojoje pilietinio pasipriešinimo akcijoje. Aktyvią politinę veiklą pradėjo po to, kai 1948 m. rinkimus laimėjo apartheidą (griežtą baltųjų ir juodaodžių atskyrimą) palaikantis režimas.

1952 m. Nelsonas Mandela organizavo „Pasipriešinimo kampanija“, o 1955 m. „Žmonių kongresą“, taip pat kartu su draugu Oliveriu Tambo įkūrė teisinės pagalbos firmą „Mandela ir Tambo“, kuri teikė nemokamas ar pigias konsultacijas juodaodžiams. Tačiau 1956 m. buvo suimtas ir apkaltintas išdavystę. Tiesa, po ilgai trukusių teisminių procesų, jis galų gale buvo išteisintas.

Apartheid is the reason for the whole South African disaster. No doubt: the apartheid policy is responsible for the racial tensions. The black race is excluded from a lot of places, e.g. at the bayside like indicated on this sign-post. (06/23/76)(AP PHOTO)

Nuo 1961 m. Nelsonas Mandela pradėjo galvoti, kad taikia kova nepasieks norimų rezultatų ir įkūrė judėjimą, kuris buvo skirtas tam, kad sabotuotų ir naudotų partizaninio karo taktiką, stabdant apartheidą. 1962 m. už trijų dienų darbininkų streiko organizavimą N. Mandela buvo suimtas ir nuteistas penkeriems metams kalėjimo. Vėliau jam pridėti kaltinimai už valstybės išdavystę ir sabotažą. Tai reiškė įkalinimą iki gyvenimo pabaigos.

Mandelai įkalinimas buvo itin sunkus, teko gyvuoti ypatingai sunkiomis sąlygomis. Nepaisant to, jis sugebėjo susirašinėjimo būdu įgyti teisės bakalauro laipsnį Londono universitete.

1985 m. tuometinis P. Afrikos prezidentas Botha pasiūlė Mandelai paleidimą, tačiau reikalavo atsisakyti ginkluotos kovos. Kalinys atmetė pasiūlymą.

1990 m. vasario mėnesį Nelsonas Mandela buvo paleistas. Išėjęs į laisvę reikalavo, kad Pietų Afrikos vyriausybė atliktų konstitucijos reformas. 1991 m. Nacionalinis Afrikos kongresas išrinko N. Mandelą ir O. Tambo šios organizacijos prezidentais. Jie aktyviai siekė, kad būtų surengti rinkimai, neatsižvelgiantys į rasę.

1994 m. balandžio 27 d. Pietų Afrikoje surengti demokratiniai rinkimai ir 77 m. Nelsonas Mandela buvo išrinktas pirmuoju juodaodžiu prezidentu. Jis siekė sukurti darbo vietas, suteikti žmonėms apgyvendinimą ir pirminę sveikatos priežiūrą, o  svarbiausia susitaikymo tarp baltųjų ir juodųjų. 1996 m. pasirašė įstatymą dėl naujos Pietų Afrikos konstitucijos, kuri sukūrė stiprią centrinę vyriausybę, pagrįstą daugumos principu ir garantavo teises mažumoms.

1999 m.  įkūrė „Mandelos Fondą“, kuris rūpinosi, kad būtų statomos mokyklos ir klinikos Pietų Afrikos kaimiškuose rajonuose. Išleido keletą knygų, kuriose aprašė kelią į laisvę.Tarpininkavo Burundžio pilietiniame kare.

2007 m. sukvietė pasaulio lyderius ir įkūrė grupę pavadinta „Vyresnieji“, kuri dirbo besirūpindama žmogaus teisėmis, taika, demokratija, moterų lygybę ir kitais aktualiais klausimais.

Trumpai. Visame pasaulyje tą pačią dieną:

witchcraft

1484 m. popiežius Inocentas VIII paskelbė popiežiškąją bulę Summis desiderantes affectibus. Jis paskelbė apie būtinybę išnaikinti raganavimą Vokietijoje ir paskyrė Heinrichą Kramerį ir Jacobą Sprengerį inkvizitoriais.

kolumbas

1492 m. Kristupas Kolumbas tapo pirmuoju europiečiu, įžengusiu į Naujosios Ispanijos salą (dabartinis Haitis ir Dominykos respublika).

1496 m. Portugalijos karalius Manuelis I paskelbė įsaką, kuriuo ištrėmė visus eretikus iš valstybės. Tai buvo stiprus posūkis jo valdyme, kuriam iki tol buvo būdingas religinis pakantumas. Istorikai tvirtina, kad Manuelis – vienas iškiliausių visų laikų Portugalijos monarchų, buvo giliai tikintis žmogus. Jis skyrė daug lėšų, idant misionieriai galėtų keliauti į naujas kolonijas, taip pat finansavo šv. Jeronimo vienuolyno statybą.

Jo valdymo pradžioje santykiai su Portugalijos žydais buvo geri. Jis paleido iš kalėjimų visus karaliaus Jono II įkalintus žydus. Tačiau situacija pasikeitė, kai Manuelis nusprendė vesti Izabelę Aragonietę, kuri vėliau turėjo paveldėti Ispanijos karūną. Ispanijos monarchai laikėsi griežtos pozicijos žydų, kaip eretikų, atžvilgiu, išsiuntė juos iš šalies ir tikrai nebūtų leidę dukrai tekėti už monarcho, kuris kitaip elgiasi su žydais. Tad 1496 m. gruodį Portugalijoje buvo paskelbtas įsakas, kuriuos reikalauta, kad žydai privalo arba atsiversti į krikščionybę, arba nedelsiant palikti Portuglaiją. Tie, kuris apsisprendė tapti krikščionimis, nebebuvo vadinami žydais, bet „naujaisiais krikščionimis“ ir karalius pažadėjo ginti juos, kaip ir visus kitus savo pavaldinius.

kristausgelbetojokatedra

1931 m. Josifo Stalino įsaku buvo susprogdintas vienas svarbiausių religinių statinių Maskvoje – Kristaus Gelbėtojo katedra. Ji buvo pastatytas XIX amžiuje ir buvo sumanyta kaip padėka Viešpačiui už tai, kad Rusijai pavyko atsilaikyti nuo galingų priešų išpuolių, taip pat buvo tikimasi, kad ši katedra bus svarbus rusų tautos dvasios sustiprinimas. Ji iš karto tapo svarbiu dvasinio ir kultūrinio gyvenimo centru. Po Spalio perversmo 1917 m. bolševikai ėmėsi griežtos antireliginės veiklos. Sovietų valdžia nusprendė, kad reikia “išvalyti” strategiškai svarbią aikštę nuo sakralinio objekto, kurį nuspręsta susprogdinti. Pirmasis sprogmuo nesugebėjo įveikti katedros, tačiau po antrojo, kuris sudrebino taip pat ir aplinkinius kvartalus, šventovė krito. Net pusantrų metų prireikė vien tam, jog išvalyti katedros liekanas.

Sugriuvus ateistinei sistemai, kilo iniciatyva atstatyti svarbią šventovę. 2000 m. atstatymo darbai buvo baigti ir naujojoje katedroje, sukurtoje, kopijuojant susprogdintą šventovę, pradėta švęsti liturgija.

prohibition14

1933 m. JAV baigėsi prohibicijos – alkoholio draudimo – laikotarpis. Jutos valstija tapo 36-ąja, kuri ratifikavo dvidešimt pirmą pataisą JAV Konstitucijai. Tai reiškia, jog buvo pasiektas reikalavimas: idant pataisa įsigaliotų, ją turi paremti ne mažiau kaip tris ketvirtadaliai visų valstijų. Naujoji pataisa atšaukė aštuonioliktąją pataisą, pasak kurios, alkoholio gamyba ir pardavinėjimas buvo paskelbti nelegalia veikla.

argentina

1983 m. baigėsi karinio režimo laikai Argentinoje. Kariškiai visą XX a. vaidino svarbų politinį vaidmenį Argentinoje ir ne kartą buvo perėmę valdžią į savo rankas. Vienas žymiausių Argentinos politikų – Juanas Peronas buvo pulkininkas. Jis net tris kartu užėmė valstybės vadovo postą. Pirmą kartą prezidentu jis tapo po karinio perversmo, po kurio jis paskelbė, jog Argentina renkasi trečiąjį kelią, kaip alternatyvą socializmui ir kapitalizmui. Antrą kartą prezidentu jis tapo visuotiniuose rinkimuose, tačiau vėliau buvo ištremtas iš Argentinos, kai įvyko 1955 m. revoliucija. Politikas gyveno Ispanijoje, kurią valdė jo bičiulis generolas F. Franco. 1973 m. jis grįžo į Argentiną ir sugebėjo griežtomis priemonėmis suvienyti pakrikusius pasekėjus. Netrukus jis vėl tapo prezidentu. Buvo išrinktas demokratiniuose rinkimuose. Tačiau jau po metų mirė ir Argentinos vadove tapo jo žmona Isabel Peron.

Ji neturėjo tokio autoriteto, kaip jos vyras ir 1976 m. įvykdytas eilinis karinis perversmas, valdžią perėmė karinis režimas (chunta) ir naujuoju vadovu tapo Jorge Videla.

Chunta pradėjo vadinamąjį „Nešvarųjį karą“ (Guerra Sucia), kurio metu buvo susidorojama su politiniais priešinikais, ribojamos žmogaus teisės, brutaliai malšinami protestai. Chunta valdžioje išsilaikė iki 1983 m., kai pagaliau įvyko demokratiniai rinkimai ir per juos laimėjo socialistai.

PHOTO AGENCJA SE/EAST NEWS KRAKOW ULAN PULKOWNIK ROMAN BAKOWSKI MA 96 LAT I JEST JEDNYM Z DWOCH OSTATNICH ZYJACYCH ULANOW KTORZY SLUZYLI POD PILSUDSKIM JESZCZE PRZED WOJNA N/Z PORTRET MARSZALKA PILSUDZKIEGO KTORY WISI W MIESZKANIU BAKOWSKIEGO ROMAN BAKOWSKI, LAST OF PILSUDSKI'S ULANS

1867 m. gimė žymus Lenkijos politinis veikėjas Jozefas Pilsudskis. Jis gimė dabartinėje Lietuvos teritorijoje, mokyklą lankė Vilniuje. Beje, jo bendramoksliu buvo Feliksas Dzeržinskis. Buvo nuoseklus anticarinio pasipriešinimo dalyvis, net dalyvavo pasikėsinime prieš carą ir dėl to su broliu buvo ištremtas į Sibirą. Grįžęs iš tremties įstojo į Lenkijos socialistų partiją.

Pagarsėjo ir tuo, kad 1908 m. rugsėjo 26 d. užpuolė traukinį prie Bezdonių ir pagrobė 200 000 carinių rublių (dalis jų buvo skirti Vilniaus tramvajaus statybai), kuriuos panaudojo tolesniam partijos apginklavimui. 1914–1916 m. Pilsudskis atvirai organizavo Lenkijos kariuomenę (POV) ir lenkų legionus. 1916 m. lapkričio 5 d. paskelbė Lenkijos nepriklausomos valstybės atkūrimą, o save paskyrė Lenkijos vyriausybės karinio departamento direktoriumi. Toks savarankiškumas nepatiko okupacinei valdžiai, jis 1917 m. liepos mėn. vokiečių buvo suimtas ir iki karo pabaigos sėdėjo Magdeburgo pilyje, tačiau įkalinimas nebuvo ilgas.

Siekė atkurti bendrą Lenkijos ir Lietuvos respubliką, prie kurios turėjo prisijungti ir gretimos nedidelės valstybės. Jis tuvo įsitikinęs, kad tik tokiu būdu galoma bus apsiginti nuo Rusijos agresijos. Kai tokios idėjos nesulaukė palankaus atgarsio Lietuvoje, pareiškė, kad „tamsus“ elitas neleidžia lietuviams eiti pažangos keliu. Jo politika nuosekliai vedė prie Vilniaus krašto prijungimo prie Lenkijos. Už tai jis iki šiol kritiškai vertinamas lietuvių patriotinėje istoriografijoje. Lenkijoje jis vienareikšmiškas didvyris, kuris nebijodavo priimti originalius sprendimus, siekdamas sustiprinti Lenkiją. Pavyzdžiui, jis susiderėjo su ukrainiečių politiku S. Petliūra dėl bendro antibolševikinio fronto.

Nuo 1923 m. vadovavo Generaliniam štabui Lenkijoje, bet ekonominei padėčiai šalyje blogėjant, nusprendė įgyvendinti Gelbėjimo planą – 1926 m. jis vadovavo kariniam perversmui, 1926–1935 m. diktatorius ir karo ministras, 1926–1928 m. ir 1930 m. dar ir ministras pirmininkas. Jam vadovaujant buvo parengta 1935 m. Konstitucija. Tačiau jos įgyvendinti nebespėjo – susirgęs kepenų vėžiu mirė Varšuvos Belvederio rūmuose. Jo kūnas buvo balzamuotas ir palaidotas Krokuvos Vavelyje, o širdis – Vilniuje, Rasų kapinių panteone,

16-claude-monet-paintings

1926 m.  mirė prancūzų dailininkas, vienas iš įtakingiausių impresionistų  Claude Monet,  Jis gimė 1840 m. Paryžiuje. Nuo pat vaikystės aistringai pamėgo piety ir demonstravo ypatingą talentą. Buvo vienas iš impresionizmo srovės dailėje įkvėpėjų ir vienas svarbiausių jos atstovų. Paneigdamas įsitikinimą, kad menininkai būna garsūs ir turtingi tik po mirties, Monet sugebėjo šlovę ir turtą pelnyti dar būdamas gyvas.

disney1

1901 m. Čikagoje gimė Walt Disney – vienas žinomiausių filmų prodiuserių, jis taip pat įkūrė vieną populiariausių pramogų parkų – Disneilendą bei kartu su broliu – „Walt Disney Productions“ kompaniją, kuri šiuo metu vadinasi „The Walt Disney Company“.  Iki šiol populiariausiu šios studijos sukurtu herojumi išlieka  Peliukas Mikis (Mickey Mouse).

Walt Disney gimė išeivių iš Airijos šeimoje. Jam teko labai sunkiai dirbti ir grumtis su nepalankiomis aplinkybėmis, tačiau jis sugebėjo prasimušti į Holivudą, o vėliau tapo vienu iš popkultūros simboliu.

Walt svajojo apie pilnametražį animacinį filmą. Labiausiai jis norėjo animuoti pasaką apie Snieguolę. Žinoma, tokia užgaida vos neprivertė bankrutuoti pačios studijos, mat darbas truko trejus metus, o pinigus teko skolintis iš Amerikos centrinio banko. Tačiau galiausiai kai pasirodė „Snieguolė ir septyni nykštukai“, premjerą stebėjusi publika pasibaigus filmui atsistojo ir kūrėją pasitiko ovacijomis. Filmas tada uždirbo 38 milijonus dolerių (dabar tai būtų – 98 mln. JAV dol.). Po jo klausimų apie karjeros sėkmę nebekilo.

Walt Disney mirė 1966 m. nuo plaučių vėžio, sukūręs galingą pramogų industrijos imperiją, kuri klesti iki šiol.

Parengė Andrius Navickas

 

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *