Šventas Mikalojus prieš Santą Klausą

Šv. Mikalojus šiandien

Katalikų Bažnyčia mini Šv. Mikalojų. Šis šventasis žymus ir tuo, kad laikomas dovanas dalinančio Kalėdų Senelio personažo, be kurio šiandien daugelis sunkiai įsivaizduoja šv. Kalėdas, įkvėpėjas. Tiesa, apie paties Šv. Mikalojaus gyvenimą išliko nedaug patikimų žinių. Žinome, kad jis gimė III amžiaus pabaigoje dabartinės Turkijos teritorijoje, kilmingų krikščionių šeimoje. Deja, tėveliai anksti mirė ir Mikalojui teko tvarkytis vienam. Tiesa, tėvai paliko nemažai turto ir paveldėtojas nutarė jį skirti geriems darbams. Norėdamas padėti žmonėms ir kartu likti nežinomu geradariu, Mikalojus slapta teikdavo dosnias dovanas. Taip pat ir Kalėdų Senelis turi į namus atkeliauti per kaminą ar langą ir slapčia palikti dovanas.

Romos imperatorius Doklecianas aršiai persekiojo krikščionis. Nuo persekiojimų kentėti teko ir Mikalojui. Jį išgelbėjo tai, kad pasikeitė imperatorius ir naujasis valdovas Konstantinas paskelbė tolerancijos visiems krikščionims įsaką.

Pasakojama, kad Mikalojus grįžo į gimtąją Myrą ir čia buvo išrinktas vyskupu, dalyvavo Nikėjos susirinkime, buvo aktyvus tikėjimo gynėjas. Įprasta teigti, kad Mikalojus mirė 343 metų gruodžio 6 dieną. Ilgainiui paplito daugybė pasakojimų apie Mikalojaus stebuklus, jis buvo laikomas vaikų, mokinių, netekėjusių merginų ir moterų, jūreivių, žvejų, kvepalų gamintojų bei kalinių globėju. Iš Mažosios Azijos Mikalojaus kultas išplito visoje bizantiškoje Konstantinopolio imperijoje ir pasiekė pietinę bei centrinę Italijos dalis, kurios VI amžiuje buvo pavaldžios Konstantinopoliui. Po to, kai šventojo palaikai buvo perkelti iš Myros į Italijoje esantį Bario miestą, labai išaugo Šv. Mikalojaus populiarumas Vakarų Bažnyčioje.

Šv. Mikalojaus figūra po truputį tapo gerumo, pagalbos ir džiaugsmo simboliu. Nuo XIV amžiaus imta tikėti, jog jis atneša dovanėles vaikams, o ikonografijoje Šv. Mikalojus vaizduojamas su trimis maišeliais auksinių pinigų rankoje, taip primenant jo dovanas trim neturtingoms seserims.

Amžiams bėgant, šv. Mikalojaus figūrai vis labiau įgaunant liaudies folkloro bruožų bei fantazijos, jo įvaizdžiai įvairiose šalyse keitėsi. Pvz., Rusijoje, kurią Mikalojaus kultas pasiekė jau XI amžiuje, šventasis buvo vadintas „Ugodnik“, t.y. „tuo, kuris padeda“, jam pavesta globoti gyvulių bandas nuo vilkų, saugoti namus nuo ugnies. Nepaisant skirtingumo, Mikalojus visada išlieka tuo, kuris pagelbsti. Jo dovanojamos dovanos taip pat turi šią pagalbos prasmę.

XVI–XVII a. šventojo Mikalojaus įvaizdis dėl protestantiškos Reformos, nusistačiusios prieš šventųjų garbinimą, įtakos keitėsi, jo kultas patyrė didelį smūgį, bet neišnyko. JAV atsirado sekuliarus Santa Klauso personažas, kuris paplito po įvairius kraštus. Sovietų Sąjungoje buvo sukurtas Senelio Šalčio personažas, kuris turėjo perkelti žmonių dėmesį nuo šv. Kalėdų prie Naujųjų metų.

Pastaruoju laikotarpiu Šv. Mikalojaus figūra vis labiau atgyja, kaip alternatyva labai komercializuotai Santa Klauso tradicijai.

Trumpai:

barboros-radvilaites-portretas-sukurtas-pagal-v-urbanaviciaus-rekonstrukcija-autorius-stanislovas-kuzma

1520 m. gimė Barbora Radvilaitė, LDK didikė, antroji Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žmona, Lenkijos karalienė ir LDK kunigaikštienė (nuo 1550 m.) Teigiama, kad ji buvo viena gražiausių savo laikų moterų. Gimė veikiausiai Vilniuje, kur ir užaugo, įgijo gerą savo laikams išsilavinimą, mokėjo bent kelias kalbas. Jos vedybos su Žygimantu Augustu sukėlė nemažą pasipriešinimą ir teko įveikti daug kliūčių, kol Vavelyje Krokuvoje Barbora buvo karūnuota. Deja, po karūnacijos teišgyveno penkis mėnesius ir 1551 m. mirė, vos įžengusi į ketvirtą dešimtmetį. Viena iš versijų, kad jaunoji karalienė buvo nunuodyta vyro motinos Bonos Sforcos, kuri labai priešiškai vertino sūnaus pasirinkimą. Labiau tikėtina, kad Barbora mirė nuo sunkios ligos. Pavyzdžiui, vėžio. Ji palaidota Vilniaus Arkikatedroje.

austria_higher-education

1774 m. Austrija tapo pirmąja pasaulio šalimi, kur buvo įvesta valstybinė švietimo sistema.

1791 m. karalius Stanislovas Augustas patenkino vietos didikų prašymą ir Telšiams suteikė Magdeburgo teises. Telšiai – Žemaitijos sostinė – tapo tikru miestu. Netrukus buvo įkurta pirmoji mokykla. Ypač intensyviai Telšiai augo XIX amžiuje ir ilgainiui tapo labai svarbus Lietuvos miestas.

simonasdaukantas

1864 m. mirė Simonas Daukantas, Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų (g. 1793 m.).

washington_post_hires_conservative_blogger

1877 m. buvo išleistas pirmasis JAV dienraščio Washington Post. Tai seniausiai ir populiarumą bei įtaką išlaikantis laikraštis JAV, kuris skaitomas ir plačiai už šios valstybės ribų. JAV vidaus politikoje paprastai labiau remia respublikonus.

suomija

1917 m. Suomija paskelbė Nepriklausomybę nuo Rusijos. Tai leido padaryti Rusijoje įvykęs Spalio perversmas. Bolševikai Suomijos nepriklausomybę pripažino per mėnesį nuo jos paskelbimo, tačiau vėliau sekęs pilietinis karas Rusijoje ir Suomijoje bei suomių aktyvistų žygiai į Kareliją santykius komplikavo. 1920 m. Suomija pasirašė Tartu taikos sutartį su Sovietų Rusija. Šia sutartimi buvo nustatyta ir valstybių siena.

mikrobangos

1945 m. užpatentuota mikrobangų krosnelė.Jos veikimo principas: į įprastinį elektros srovės tinklą įjungtas magnetronas kuria mikrobangas. Mikrobangos prasiskverbia pro mikrobangų krosnelėje esantį indą su maistu, bet neįveikia metalinio krosnelės korpuso. Jos priverčia vandens, riebalų ir cukraus molekules maiste virpėti, taip didindamos jų šiluminę energiją ir kartu sušildydamos maistą. Kadangi mikrobangos krosnelės viduje sklinda atsispindėdamos nuo sienelių įvairiomis kryptimis, maistas sušyla tolygiai.

Išradėjo laurai priklauso Percy Spencer, kuris karo metu tobulino radarų veikimą ir atrado, kaip galima panaudoti mikrobangas. Gydytojai nesutaria, ar mikrobangomis šildytas maistas nekenkia sveikatai. Tačiau šis patogus išradimas iki šiol labai plačiai naudojamas.

Parengė Andrius Navickas

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *