Didysis ankstyvosios krikščionybės veikėjas

rubens_st_ambrosius_and_theodosius_dsc01633

 Gruodžio 7 d. Katalikų Bažnyčia mini šv. Ambraziejų (340-397), vyskupą ir Bažnyčios mokytoją. Ambraziejus gimė Tryre, kuris priklausė Galijai. Mirus tėvui, motina su vaikais persikėlė į Romą. Čia Ambraziejui atsivėrė geresnės galimybės gauti kokybišką išsilavinimą, jis studijavo teisę ir vėliau padarė karjerą – tapo kelių sričių gubernatoriumi.

Istoriniai šaltiniai liudija apie paradoksalų įvykį – nepaisant to, kad pats Ambraziejus to netroško, turėjo menką religinį išsilavinimą, Milano gyventojai jį išsirinko vyskupu. Tuo metu buvo įprasta, kad vyskupą išsirenka patys tikintieji.

Nors Ambraziejus naujųjų pareigų nenorėjo, tačiau, kai sutiko jas užimti, labai rimtai ėmėsi ganytojiškos veiklos. Jis uoliai gilinosi į teologinius tekstus, išdalino savo turtą vargingiems ir tapo vienu žymiausių savo metų pamokslininkų.

Didieji išbandymai prasidėjo, kai imperatoriumi tapo Teodosijus, kuris bandė diktuoti Bažnyčiai ir gynė arijonų atskalą. Ambraziejus drąsiai jam pasipriešino, pareikšdamas, kad imperatorius yra Bažnyčios dalis, o ne jos vadovas. Taip pat po to, kai imperatorius žiauriai nubaudė daugybę pavaldinių, Ambraziejus pareikalavo, kad šis viešai atgailautų ir pasiekė to, kad net keletą mėnesių imperatorius atgailavo. Tai buvo pirmasis atvejis istorijoje, kai imperatorius nusilenkė vyskupui.

387 m. Ambraziejus pakrikštijo vieną iškiliausių krikščionybės teologų ir šventųjų – Aurelijų Augustiną.

Ambraziejus mirė 397 m. Jo relikvijos buvo perkeltos į Milano katedrą po didžiuoju altoriumi. Jis buvo ne tik paskelbtas šventuoju, bet ir vienu iš keturių Lotynų Bažnyčios daktarų (t.y. mokytojų, kartu su Augustinu, Jeronimu ir Grigaliumi,)

Trumpai:

hermitage

1764 m. Rusijos imperatorė Jekaterina II iš Vokietijos pirklio Johano Gockovskio įsigijo flamandų ir olandų tapybos darbų kolekciją. Taip buvo įkurtas vienas didžiausių ir seniausių muziejų pasaulyje – Ermitažas. Pradžioje kolekcija buvo prieinama tik imperatorės svečiams ir jai buvo skirtas Mažasis Ermitažas, tačiau ilgainiui ji užėmė vis daugiau vietos.

Visuomenei Ermitažas atvertas nuo 1852 m. Jame yra daugiau kaip 350 salių ir apie 60 000 eksponatų. Jo archyvuose yra 3 milijonai įvairių objektų. Taip pat yra archeologinių eksponatų ir Europos klasikinis menas. Jame yra žymiausių olandų ir prancūzų dailininkų Rembranto, Rubenso ir kitų dailininkų paveikslai. Ermitaže yra ir UNESCO Pasaulio kultūros paminklinės vertybės. Eksponuojama daugybė graikų ir romėnų skulptūrų. Taip pat daugybė ginklų ir Vaza, kurią Rusijos menininkai kūrė apie 14 metų, o jos svoris siekia iki 19 tonų

250px-flag_of_delaware

1787 m. Delavero valstija įėjo į istorija, kaip pirmoji, kuri ratifikavo JAV konstituciją. Filadelfijos konstitucinis suvažiavimas priėmė JAV konstituciją 1787 metų rugsėjo 17 dieną Filadelfijoje, o vėliau ši konstitucija visų žmonių vardu buvo ratifikuota atskirose valstijose vykusiuose suvažiavimuose. Konstitucija nuo jos priėmimo buvo pataisyta 27 kartus. Pirmosios dešimt JAV konstitucijos pataisų yra vadinamos Teisių biliu.

gramofonas

1877 m. Thomas Edisonas užpatentavo ir viešai pademonstravo pirmąjį prietaisą, galintį atkurti garsus. Jis buvo pavadintas fonografu arba gramofonu. Garso saugojimui buvo panaudotas cilindras. Garsas buvo įrašinėjamas adatėle ant cilindro paviršiaus įrėžiant kintamo gylio griovelį. Edisonas buvo svarstęs ir garso įrašinėjimą į diskus, tačiau pasirinko cilindrus, nes cilindro paviršiuje esančiu grioveliu, adatėlė galėjo judėti pastoviu greičiu. Disko paviršiuje, linijinis greitis mažėja artėjant prie disko centro.

marcel

1889 m. Paryžiuje gimė Gabrielis Marcelis, vienas iš iškiliausių krikščioniškojo egzistencializmo atstovų ir sąvokos „egzistencializmas“ sumanytojas. Jis gimė ateistų šeimoje ir į katalikybę atsivertė tik 1929 m, kai jau buvo paskelbęs žymiausią veikalą „Metafizinis dienoraštis“. Mirė 1973 m. spalio 8 d. Paryžiuje. Buvo įtakingas ne tik Prancūzijoje, bet ir už jos ribų. Teigė, kad mūsų laikais žmogus pats sau yra tapęs didžiausia problema ir mes turime kovoti prieš žmogaus sudaiktinimą, pavertimą įrankiu.

javkare

1917 m. JAV paskelbė karą Austro-Vengrijai ir įsijungė į Pirmąjį pasaulinį karą. Tai buvo labai svarbus veiksnys, kuris nulėmė greitą karo baigtį. Taip pat tai buvo pirmasis amerikiečių karas, kariaujamas kitame žemyne.

1921 m. Marijampolėje mirė lietuvių rašytoja Žemaitė (tikrasis vardas Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė), gimusi 1845 m.

1883 m. Julija apsigyveno Ušnėnuose, kur susipažino su Povilu Višinskiu, įsitraukė į lietuvių nacionalinį judėjimą, susidomėjo nelegalia spauda, pradėjo rašyti. Pirmą kūrinį parašė būdama daugiau kaip keturiasdešimties metų. Iš viso parašę 354 apsakymus, apysakas, apybraižas, vaizdelius, keliolika pjesių, pasakojimą apie vaikystę, publicistinių straipsnių, korespondencijų. Kūrinius spausdino „Ūkininke“, „Varpe“, „Vienybėje lietuvininkų“, „Naujienose“, „Darbininkų balse“, „Vilniaus žiniose“, „Lietuvos ūkininke“, su J. Jablonskiu parengė savo raštų rinkinį. Žymiausi jos kūriniai: Marti, Topylis, Petras Kurmelis, Sučiuptas velnias, Sutkai.

zemaites-paminklas-69711736

Taip pat aktyviai dalyvavo ir visuomeninėje veikloje. 1907 m. Kaune dalyvavo Lietuvos moterų suvažiavime, 1908 m. – Rusijos moterų suvažiavime Peterburge. 1912 m. apsigyveno Vilniuje, 1913–1915 m. redagavo „Lietuvos žinias“. Nuo 1917 m. – Lietuvos socialistų liaudininkų sąjungos narė.

1921 m. rašytoja apsigyveno Marijampolėje, grįžusi iš Amerikos. Įsikūrė pas advokatą A. Bulotą, rašė ir taisė senus raštus. Žiemą su reikalais išvažiavo į Kauną, bet grįžtant atgal autobusas sugedo ir teko nakvoti laukuose. Rašytoja smarkiai peršalo, susirgo plaučių uždegimu ir netrukus mirė. Slapyvardį jai pasiūlė J. Jablonskis, kuris greitai prigijo.

FILE - In this Dec. 7, 1941 file photo, the destroyer USS Shaw explodes after being hit by bombs during the Japanese surprise attack on Pearl Harbor, Hawaii. Wednesday marks the 70th anniversary of the attack that brought the United States into World War II. (AP File Photo)

1941 m. Japonijos kariuomenė smogė skaudų smūgį JAV, užpuolė Per Harboro karinę bazę Havajuose. Japonija iki šiol tvirtina, kad tai buvo būtina prevencinė priemonė, užkirtusi kelią JAV laivyno atakoms. JAV požiūriu, tai buvo klastinga ataka, į kurią būtina duoti atsaką. Pats JAV prezidentas Franklinas D. Rooseveltas reikalavo atsakomosios atakos. Jo manymu, įžūlus oro reidas turėjo pakelti amerikiečių moralę ir kartu parodyti likusiam pasauliui, jog ir praradusi trečdalį laivyno, Amerika sugeba už save pakovoti.

Iš karto po Japonijos išpuolio JAV paskelbė šiai valstybei karą ir tokiu būdu įsijungė į Antrąjį pasaulinį karą. Perl Harboro tragedija radikaliai pakeitė viešąją nuomonę JAV. Jei iki tol dauguma amerikiečių buvo linkę, kad JAV išliktų neutrali ir nesikišti į karinius veiksmus, tai po Perl Harboro absoliuti dauguma amerikiečių pasisakė už įsijungimą į karo veiksmus.

tom_waits

1949 m. gimė dainininkas, dainų autorius, kompozitorius, aktorius Thomas Alanas Waitsas. Šis amerikiečių kūrėjas turi ypatingą balsą, kurį kritikas Danielis Durchholzas apibūdino taip: „skambesys, tarsi jis būtų išmirkytas burbono statinėje, keletui mėnesių paliktas rūkykloje ir tuomet išneštas lauk ir pervažiuotas automobiliu“. T. Waitso tekstai dažniausiai groteskiški. Jo dainos padarė didžiulę įtaką įvairiems muzikantams. Taip pat verta pažymėti, kad T. Waitsas Jarmuscho kino filmuose atsiskleidė kaip puikus aktorius.

Pope Paul VI of the Roman Catholic Church and bearded Orthodox Patriarch Athenagoras of Constantinople pose during a historic meeting on Jan. 8, 1964, on the Mount of Olives in a part of Jerusalem that was controlled by Jordan at the time. It was the first meeting between leaders of the split church since the East-West Schism of 1054.

1965 m. įvyko itin svarbus įvykis krikščionybės istorijoje. Popiežius Paulius VI Romoje ir ortodoksų patriarchas Atėnagoras I Stambule tuo pat metu atšaukė abipusę ekskomuniką (pasmerkimą ir atskyrimą nuo Bažnyčios), kuris buvo paskelbtas dar 1054 m. „Mes atleidžiame ir prašome atleidimo“ – šiuos žodžius ištarė dviejų krikščioniškų bendrijų atstovai. Šis įvykis, kuris vadinamas vienu iš Antrojo Vatikano Susirinkimo subrandintų vaisių, atvėrė kelią giliai ekumeninei bendrystei.

Parengė Andrius Navickas

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *