1699 m. Rusijos caras Petras I įsakė perkelti Naujųjų metų šventimą iš rugsėjo 1 dienos į sausio 1-ąją. Primename, kad dar imperatorius Julijus I-ame amžiuje pr. Kr. nustatė, kad Naujieji metai prasideda sausį ir tos taisyklės laikėsi valstybės, Vakarų Romos imperijos įpėdinės. Rusijoje iki XV amžiaus naujieji metai prasidėdavo nuo pirmos pavasario dienos. Vėliau pradžia perkelta į pirmą rudens dieną. Caras Petras I nusprendė, kad Rusija neturi skirti nuo Europos, kur naujuosius metus buvo įprasta tapatinti su sausio pradžia.
1914 m. prasidėjo pirmasis Pirmojo pasaulinio karo mūšis Šampanėje. Jis tęsėsi iki kovo pabaigos. Prancūzai patyrė rimtų nuostolių.
1916 m. baigėsi daugiau nei metus trukęs žiauriausias ir kruviniausias Pirmojo pasaulinio karo Verdeno mūšis. (žuvo ~700–900 tūkst. žmonių). Jis baigėsi Prancūzijos pergale ir tai padarė didelę įtaką karo baigčiai.
1917 m. Rusijoje buvo įkurta Ypatingoji komisija (ČK), kurios uždavinys – kova su revoliucijos priešais ir tvarkos įvedimas bet kokia kaina. Pirmuoju komisijos pirmininku tapo Feliksas Dzeržinskis. Ši organizacija vykdė terorą prieš žmones, diversijas už valstybės ribų, nevengė politinių žmogžudysčių. Ši organizacija vadinama sovietmečiu žmones terorizavusios KGB pirmtake. 1922 m. vasario 6 d. ČK buvo likviduota ir reorganizuota į GPU − Vyriausiąją politinę valdybą. Pasak istorikų, ČK nurodymu per penkis jos egzistavimo metus buvo nužudyta ne mažiau kaip 150 tūkstančių žmonių.
1922 m. Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija ir Japonija pripažino Lietuvą de jure.
1955 m. didžiausias Velso miestas, svarbus jūrų uostas Kardifas paskelbtas Velso sostine. Miesto statusą Kardifas įgijo dar XX amžiaus pradžioje, netrukus čia pastatyta įspūdinga katalikų katedra. Skirtingai nuo Škotijos ar Šiaurės Airijos gyventojų, valai turi stiprią britišką tapatybę ir nereikalauja didesnės politinės autonomijos. Nesėkmę patyrė referendumas, kuriuo buvo bandoma sukurti Velso parlamentą ir įtvirtinti didesnę regiono politinę autonomiją.
1985 m. popiežius Jonas Paulius II pakvietė švęsti Jaunimo dienas, kai įvairių valstybių jaunimas susirenka kartu ir meldžiasi, dalijasi liudijimais. Pasaulinės jaunimo dienos vyksta kas trejus metus ir tęsiasi paprastai porą savaičių. Šiemet jaunimo dienos vyko Krokuvoje. Pasaulinių jaunimo dienų kulminacija – susitikimas su popiežiumi ir bendros šv. Mišios.
2000 m. Didžiosios Britanijos parlamentas įteisino klonavimo naudojimą išskirtinai medicinos tyrimų srityje.
Iš „8diena.lt“ archyvo
Parengė Andrius Navickas
4 Comments