Laimė – neapibrėžiama, neapsakoma, jos neįmanoma įsprausti į jokias ribas, net jei ir labai norėtųsi. Mes visi laimę vertiname, patiriame, apie ją galvojame skirtingai. Vienas yra laimingas galėdamas matyti kasdienybės grožį, kitam laimė – tai galimybė padėti kitam, trečiam ji neatsiejama nuo pinigų arba jis apskritai nežino, ką reiškia būti laimingam. Vieniems žmonėms laimė – tai siekis pakilti karjeros laiptais, kitiems – šeima ir sveikata. Kiekvienas žmogus tose gyvenimo skirtybėse gali atrasti laimę ir tapti arba bent vienai akimirkai pasijusti laimingas. Bet kokiu atveju justi laimę – nesvarbu, ilgalaikę ar trumpalaikę – svarbu. Norintis būti laimingas žmogus bent jau turėtų pamėginti toks tapti.

Daugumai žmonių laimė – tai galimybė kitiems teikti džiaugsmą darant gerus darbus. Laimė yra tada, kai žmogus nuoširdžiai tiki tuo, ką daro, ir kai jaučia, kad jo veikla prisideda prie pasaulio keitimo. Geri darbai atperka viską. Jeigu ne dabar, tai kada nors vistiek geri darbai bus pastebėti, įvertinti, už juos vienaip ar kitaip bus atlyginta. Geras žmogus nelieka gyvenimo nuošaly. Jo niekas – ir Dievas – nepamiršta. Kitiems suteikta laimė ar džiaugsmas sugrįžta su kaupu. Nesitikint ir nelaukiant.

Kas yra laimė – klausimas, į kurį iš tiesų neįmanoma atsakyti. Sakoma, kiek žmonių, tiek nuomonių. Tas pat pasakytina ir apie laimę. Kiek žmonių – tiek jos apibrėžčių ir patirčių. Laimė, ko gero, viena didžiausių paslapčių, nes kiekvienam ji visiškai skirtinga. Bet, kad ir kaip žiūrėtume, mes visi siekiame būti laimingi.

Daugumai žmonių laimė tiesiogiai susijusi su pinigais, tačiau ar tikrai bet koks turtas gali atnešti laimę? Noras turėti kuo daugiau pinigų gali sugriauti šeimos santykius, draugus paversti priešais, išduoti artimiausius žmones, o pačius paversti beširdžiais gobšuoliais. Žmonės, kurie negali įsivaizduoti savo gyvenimo be turtų ir nuolat jų siekia, kartais – žūtbūtiniais būdais, netenka tikrosios gyvenimo prasmės, nepastebi jo grožio, tikrųjų vertybių, ir visas jų gyvenimas tiesiog teka pro šalį.

Meilė – tai tikroji galia. Meilė kuria ir atveria tiesiausius kelius į laimę. Nelaimingas žmogus – tas, kuris niekada nejautė meilės.

Nuo seniausių laikų poetai rašė eilėraščius, rašytojai kūrė pasakojimus apie meilę. Tačiau kūriniuose taip pat nerasime vieno teisingo apibrėžimo apie meilę. Kaip ir laimę, meilę kiekvienas žmogus suvokia savitai, ją mato skirtinguose dalykuose. Meilė – tai skrydžio ir švelnumo jausmas, kuris teikia šilumą ir laimę. Meilė – tai jausmas, kuris kasdien šildo tavo širdį. Meilė neša džiaugsmą, šilumą, švelnumą. Bet ji nepamatuojama ir neapibrėžiama. Ji paslaptinga ir labai individuali. Jos neaprėpiamumas ir yra jos paslaptis.

Tikra meilė – tyra, ji gali užkariauti, gali priversti keistis, gali leisti būti geresniam, ir visada padaro žmogų laimingą. Meilė būna skirtingų rūšių – meilė šeimai, meilė artimui, meilė Dievui, meilė pasauliui, meilė visam kūrinijos grožiui. Tik mylintis ir mylimas žmogus gali suprasti jausmus ir išgyvenimus. Štai kodėl mes mylime ir norime būti mylimi – mus kažkas supranta, palaiko, vertina, pagaliau, myli, kaip ir mes mylime – beatodairiškai ir besąlygiškai. Mus mylintys žmonės – tai žmonės, kuriems galime viską pasakoti, iš kurių galime sulaukti palaikymo, kai labai sunku.

Laisvė – dar viena laimės atmaina. Laisvė – tai „galimybė nevaržomai, savo nuožiūra elgtis ir veikti“. Laisvė – dar vienas tiesioginis kelias į laimę, į galimybę tokiu tapti. Nėra nieko geriau, kaip būti laisvam, laisvai ir nevaržomai priimti sprendimus, daryti tai, ko trokšti ir nori. Laisvas žmogus – tas, kuris gali valdyti savo norus. Didžiausia bausmė žmogui, ko gero, laisvės atėmimas. Atimama laisvė, atimama ir laimė. Žmogus turi gyventi pagal kažkieno iš anksto nustatytas normas ir įstatymus.

Laisvė – taip pat nepaprastas jausmas, paprastai jis yra džiaugsmo priežastis. Į laisvės sąvoką telpa visi mūsų pasirinkimai. Laisvė užaugina sparnus, leidžia įkopti į aukščiausias viršukalnes, leidžia gyventi pasaulyje, kurį susikuriame patys. Aš galiu rinktis, kur gyventi, ką studijuoti, su kuo draugauti. Niekas neriboja ir nevaržo mano pasirinkimų, nes aš esu laisvas ir neprivalau priklausyti nuo kitų nuomonės. Nes aš galiu būti laimingas. Mes visada turime siekti savo laisvės ir būti laimingi, bet negalime pažeisti kitų laisvės, nes tai tas pats, kaip pažeisti kito žmogaus laimę.

Šeima – svarbiausia žmogaus gyvenime. Šeima, kad ir kur ji yra – vieta, kurioje žmogus yra suprastas, mylimas ir visada laukiamas. Šeima suteikia ramybę ir šilumą žmogaus sielai. Žmogus laimingiausias tada, kai šeimoje vyrauja supratimas, meilė, kai jis gali tikėtis pagalbos sudėtingose situacijose. Šeima visada priima žmogų, ji tarsi užuovėja.

Sunku ir sudėtinga visai neturėti šeimos. Žmogus, kuris neturi jos, dažniausiai neturi ir laimės. Kiekvienas mūsų privalome vertinti ir saugoti savo šeimą. Nuo mūsų pačių priklauso mūsų gyvenimo ir mūsų šeimos laimė. Šeima – tai ryšys tarp skirtingų kartų, požiūrių ir įsitikinimų. Ji yra likimo dovana visiems tiems, kurie sugeba vertinti, mylėti, branginti. Kiekvienas mūsų privalome prisidėti prie savo šeimos gerovės tam, kad būtume laimingi.

Laimė skirta visiems. Ir ją galime išgyventi visi. Tereikia susitelkti, nurimti ir prisiminti, kad mes jau esame laimingi dėl to ir už tai, ką turime. Mes laimingi, nes esame mylimi ir patys mylime, nes esame išsimiegoję, sotūs, nes mus lydi sėkmė, maži ir dideli pasiekimai darbe ar mokykloje, malonios patirtys, įdomus pasaulio, kuris kasdien yra kitoks, pažinimas.

Laimė kiekvienam žmogui yra skirtinga ir kitokia. Nors neįmanoma, bet jei mėgintume apibrėžti, ją turbūt sudarytų trys pagrindinės gyvenimo esmę sudarančios sąvokos – šeima, meilė ir laisvė. Ar jūs esate laimingas? Ar turite šeimą? Mylite ir jus kažkas myli? Ar esate laisvi? Jeigu visa tai turite, tuomet – taip, jūs esate pats laimingiausias žmogus.

Laimė nėra sudėtinga, ji yra labai paprasta, ir nereikia jos sieti su jokiomis manipuliacijomis. Tai paprastas tikro, pastabaus žmogaus jausmas. Laimingas žmogus gali būti ir yra kasdien. Tiesiog pakanka džiaugtis tuo, kas jį supa, ką turi, ką gali matyti, kuo džiaugtis.

Būkite laimingi padėję kitam žmogui, nes kitą kartą tas žmogus padės jums, ir taip galėsite kartu pasidalyti laime. Pagirkite, parodykite dėmesį, pastebėkite kitą gera darantį žmogų. Būkite laimingi, kai lauke šviečia saulė ir šilta, kai einate palei jūrą ir mėgaujatės laisve, vėju, vandeniu, grynu oru. Mylėkite gyvenimą už tai, kad nesate vieniši ir pamiršti, kad galite dalytis jausmais. Būkite laimingi, kai matote, kad aplinkiniai šypsosi, kai jie džiaugiasi. Tiesiog kurkite savo laimę patys.

Žurnalas „Ateitis“

One Comment