Linksmintis ar švęsti?

Gyvename tokiais laikais, kai linksmybėms sukurtos visos sąlygos: eidamas mieste vos ne kas žingsnį atsimuši į barą ar restoraną, mums siūloma atvykti į įvairiausius šou. Mus linksmina profesionalūs animatoriai, laidų ir renginių vedėjai juokina apgalvotomis frazėmis ir juokeliais, vyksta nerealūs konkursai. Tačiau nueini į tokį „šou“, viskas lyg ir gerai, o viduje kažkaip ne per linksmiausia… Ar tikrai linksmintis ir švęsti – tas pats?

Tiesą sakant, ne. Tikra šventė širdžiai – kada žmonės susiburia, kai juos vienija nesuvaidintos emocijos, jausmai ir kultūra. O linksminimasis – tai visada savo norų tenkinimas – padaryti šou, padaryti įspūdį, atkreipti dėmesį. Linksmybės viso labo nuima įtampą. Galima pasijuokti iš anekdoto apie uošvienę ar blondinę, tačiau toks juokas mažai kuo skiriasi nuo piktdžiugos (nesąmoningo džiugesio, kad kitam blogai). Pavalgėm, pažvengėm, o emocinio ryšio – nėra. Kaip buvome vieni kitiems svetimi, taip ir likome.

Kas yra Šventė?

Vienas žymiausių XX a. psichologų K. Jungas teigė, kad tam tikri žmonių įsivaizdavimai yra prigimtiniai ir jie slypi kolektyvinėje sąmonėje kaip archetipas. Dešimtys archetipų (mama, tėvas, herojus, blogis, gyvenimas, mirtis…) iš anksto nulemia žmonių suvokimą ir elgesį. Šventės archetipas sukelia nepaaiškinamus lūkesčius, viltis, ritualus ir šventinius veiksmus. Tad kas iš tiesų yra šventė?

Tikroji švenčių prasmė – žmonių vienijimasis. Ne šiaip sau susirinkti kartu, kad išgertume, pavalgytume ar atsikratytume įtampos. Tikra Šventė visada organizuoja ir sujungia žmones tam tikroms vertybėms. Žinoma, švenčių būna įvairiausių: religinių, valstybinių, šeimyninių, šventė užbaigus tam tikrą gyvenimo etapą ir t.t. Šventėje visada susijungia žmogiški ir dvasiniai dalykai, pasaulietiniai ir individualūs, kūniški ir vertybiniai. Šventė žmogui turi įvykti kaip tai, ką išgyvenęs, jis atras savyje naujų rezervų, naujų galimybių užduočių sprendimui, ir pasisems jėgų bei energijos ateities išgyvenimams. Ir labai gaila, kad šventė dažniausiai taip ir lieka tik trumpu džiaugsmo išgyvenimu, atsitraukimu nuo kasdienių monotoniškų darbų. Nes tai – džiaugsmas ir atsitraukimas nuo monotonijos – viso labo viena, paviršutiniška, dėl to – geriausiai matoma – švenčių pusė. Šventė yra sudėtingas, daugiasluoksnis psichologinis fenomenas, sujungiantis ne tik įprastą šventimą su visais būtinais išoriniais atributais, bet ir daug gilesni sluoksniai, savo šaknimis siekiantys tautos, kultūros tradicijas, istorinę atmintį. Viename plačios apimties tyrime, kuriame žmonės šešerius metus buvo apklausiami apie šventes, prašant išskirti svarbiausius šventės elementus, išryškėjo, kokie žmonių poreikiai tenkinami šventėse:

  • šventė suteikia galimybę patirti teigiamų emocijų (pozityvių išgyvenimų ir pasitenkinimo poreikis);
  • šventės metu turime galimybę pasidalinti savo jausmais vieni su kitais (bendravimo poreikis);
  • šventės metu dažnai įvyksta kažkas netikėto, neįprasto (stebuklo, pasakos poreikis);
  • šventės metu patiriame absoliučiai naujų išgyvenimų (poreikis pažinti save, kitus žmones ir mus supantį pasaulį);
  • šventėje slypi ir perduodamos kultūros tradicijos (poreikis priklausyti savo tautai, sociumui).

Reikia pastebėti, kad visos šios kategorijos slypi šventėje ne atskirai, o kartu, vienu metu – tai ir įrodo šventės kaip psichologinio reiškinio sudėtingumą bei daugiasluoksniškumą.

Šeimos šventė?

Kodėl šeimos šventė dažnai įvardijama kaip vienas svarbiausių, šeimą, giminę ypatingai suvienijančių dalykų? Todėl, kad kiekviena šeimos šventė  atspindi šeimos vertybes. Tai galimybė dovanoti vienas kitam dėmesį, rūpestį, šilumą. Būtent šeimos šventėse susiformuoja tam tikri elgsenos stereotipai ir vertybinė orientacija. Jausminis-emocinis pasisotinimas yra labai svarbus ir, paprastai, dominuoja šeimose šventėse bei ilgam užsifiksuoja žmonių sąmonėje (ypač – mažų vaikų ir kūdikių). Tikras stebuklas, kaip kūrybingai žmonės vieni kitiems dovanoja džiaugsmą, kurį prisimins visą gyvenimą. Jei džiaugsmo nėra – vadinasi, šventė praėjo šalia, pro šoną, kad ir kiek lėšų į tai buvo investuota.

Po šventės…

Šventės pasekmės priklauso nuo to, ar įvyko stebuklas, ar ne. Jei šventė „neįvyko“ žmogaus širdyje, tai po šventės gali ištikti palengvėjimas, kad pagaliau viskas baigėsi, arba nuovargis ir nusivylimas, gėda, kaltė ir viena mintis: „kuo greičiau grįžti namo ir eiti į darbą“.

Šventės stebuklas dažnai padeda atsirasti naujiems santykiams, ryšiams, mintims ir projektams.

Psichologinė švenčių prasmė – atnaujinti žmogų ateinančiam jo gyvenimo periodui.

Neretai kalbama apie tai, kad žmones ištinka tarpšventinė ar pošventinė depresija. Taip dažniausiai nutinka, kai šventės tęsiasi pernelyg ilgai ir darosi sunku sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Linkime jums gražių, prasmingų ir šeimyniškų švenčių, kurios sujungtų ir įkvėptų naujiems darbams!

Parengė Jurgita Lūžaitė-Kajėnienė, parengta VšĮ Aštuntoji diena ir AB Kėdainių Mugė bendram projektui

 

 

 

Comments are closed.