1863 m. Kaune egzekucija įvykdyta kunigui Antanui Mackevičiui, vienam iš sukilimo prieš Rusijos imperiją vadų, kuris vedė į priekį lietuvių pajėgas. Antanas gimė 1828 m. netoli Viduklės, mažažemių bajorų šeimoje. Pasakojama, kad labai troško mokslo, tad pėsčiomis pasiekė tiek Vilnių, kur mokėsi mokykloje, tiek Kijevą, kur studijavo universitete. Tačiau jį metė, nes nusprendė būti kunigu ir baigė Varnių kunigų seminariją. Pirmasis paskyrimas buvo Krekenava, paskui Paberžė.
1863 m. pavasarį Lietuvoje prasidėjo sukilimas prieš carinės Rusijos priespaudą. Kunigas A. Mackevičius pirmasis išsakė nepriklausomos Lietuvos idėją. Kovo 20 d. Paberžės bažnyčioje jis perskaitė sukilėlių manifestą, kuriame gyventojai raginami sukilti, kad būtų atkurtas nacionalinis valstybingumas, pripažintos liaudies pilietinės teisės, nemokamai suteikta žemės. Po to jis nuskubėjo į kleboniją, kur persirengė pasaulietiniais rūbais ir išjojo į kovą. Jam pavyko surinkti apie 250 ginkluotų žmonių būrį. Tačiau caro kariuomenės pajėgos daugybę kartų viršijo sukilėlių pulkus. 1863 m. lapkričio 26 d. netoli Vilkijos, Lebedžių kaime, įvyko paskutinis A. Mackevičiaus sukilėlių būrio mūšis. Gruodžio 17 d. kunigas suimtas ir pristatytas į Kauno kalėjimą. Atsisakius išduoti sukilimo vadus, Michailo Muravjovo nutarimu sukilėlių vadui paskirta mirties bausmė pakariant. Nuosprendis įvykdytas Kaune, Ožeškienės g. 1863 m. gruodžio 28 d. 11 val.
1856 m. gimė Woodrow Wilsonas, kuris tapo dvidešimt aštuntuoju JAV prezidentu, pirmuoju šios šalies prezidentu, kuris nuvyko į Europą. 1890 m. Woodrow Wilson tapo Prinstono universiteto profesoriumi. 1910 m. išrinktas Naujojo Džersio gubernatoriumi. Kaip demokratų partijos kandidatas į prezidentus ir buvo išrinktas 1912 metais. Paskui perrinktas antrai kadencijai. Įdomu tai, kad pagrindine perrinkimo priežastimi buvo jo pažadas, jog JAV nesikiš į Europos karą. Wilsonas net buvo paskelbęs tezes apie taiką. Tačiau, kai Vokietija nuskandino JAV laivus ir iškilo grėsmė JAV ekonominiams interesams, Wilsonas suorganizavo pirmąją modernioje istorijoje planingą propagandos kampaniją, kurios tikslas buvo įtikinti JAV gyventojus, kad būtina įsijungti į karą. Tai pavyko ir JAV įsijungė į Pirmąjį pasaulinį karą.
1918 m. Wilsonas paskelbė garsiuosius Keturiolika punktų, kuriuose deklaravo tautų apsisprendimo teisę. Jis vienas iš Versalio taikos iniciatorių bei Tautų sąjungos sumanytojas ir projekto autorius. Paradoksalu, kad jam nepavyko įtikinti JAV tapti Tautų sąjungos nare. Už veiklą 1919 m. apdovanotas Nobelio taikos premija.
Jis yra vienintelis JAV prezidentas turėjęs akademinį mokslų daktaro laipsnį. Mirė 1924 m.
1869 m. William Semple užpatentavo kramtomąją gumą. Nuo neolito laikų žmonės rasdavo medžiagų, kurias kramtė. Pavyzdžiui, Senovės Graikijoje buvo įprasta kramtyti mastiką. Šiaurės Amerikos indėnai kramtydavo tabaką. XIX amžiuje Vakarų pasaulyje buvo pradėta gaminti kramtymui skirta medžiaga iš parafino ir ji sparčiai populiarėjo. 1869 m. gruodžio 28 d. amerikietis verslininkas William Semple užpatentavo kramtomosios gumos gamybą. Netrukus po to atsirado pirmosios kramtomųjų gumų gamybos kompanijos, tokios kaip „Adams New York Chewing Gum“ (1871), „Black Jack“ (1884) ir „Chiclets“ (1899). Įdomu tai, kad 1992 m. Singapūro vyriausybė uždraudė kramtomosios gumos pardavimą. Siekta atsikratyti kramtomosios gumos lipdymo ant kėdžių, stalų, liftuose ar kitose viešose vietose. Viena iš pagrindinių priežasčių draudimui rastis tapo viešojo transporto trukdžiai. Kramtomąja guma aplipdytos durys sukeldavo metro vėlavimus. Draudimas buvo sušvelnintas 2002 m. ir gumą galima įsigyti vaistinėse su daktaro receptu.
1895 m. – kinematografo gimimo diena. Paryžiaus Kapucinų bulvaro kavinėje „Grand Cafe“ pirmą kartą viešai parodyta brolių Lumiere kino programa. Pirmasis parodytas filmas – „Darbininkų išėjimas iš Lumiere gamyklos“.
Louis Liumieras ir jo brolis Ogiustas dirbo savo tėvo fotografijos firmoje fiziku ir vadybininku. Tėvui atsistatydinus 1892 metais, broliai pradėjo kurti „judančius paveiksliukus“ ir netrukus išrado kinematografą: mašiną, kuri galėjo atlikti ir kameros, ir projektoriaus funkcijas. Brolių išradimas buvo užpatentuotas 1895 m. vasario 13 d. Tų pačių metų pabaigoje Louisas Lumieras pirmą kartą viešai parodė trumpą savo režisuotų filmų programą. Ši diena laikoma kino gimtadieniu. Istorinės prezentacijos metu buvo parodyta 10 trumpų filmų. Kiekviena juosta buvo 17 metrų ilgio, ir kiekvienos iš jų trukmė, rodant ranka sukamu kino projektoriumi, buvo maždaug 50 sekundžių. Kinematografas iš karto susilaukė didžiulio pasisekimo, jo įtaka buvo milžiniška: tik per dvejus kitus metus Liumjerų produkcijos katalogas pasipildė daugiau nei tūkstančiu filmų.
Populiariajai kultūrai ypač didelę įtaką padarė dokumentinis trumpametražinis filmas „Traukinio atvykimas į stotį“ (pranc. L’Arrivée d’un Train en Gare de la Ciotat). Nepaisant labai paprasto siužeto (ekrane rodomas traukinio sustojimas stotyje ir judantys keleiviai), filmas tapo labai garsus. Liudininkai tvirtino (galbūt, kiek perdėtai), jog kai kurie šio filmo seansai tarp žiūrovų sukeldavo tikrą paniką. Ne visi buvo psichologiškai pasiruošę išvysti į save judantį didžiulį traukinio vaizdą…
1923 m. Kaune surengtos pirmosios bokso varžybos, kurių iniciatorius buvo lakūnas Steponas Darius. Jis buvo taip pat tų varžybų teisėjas ir treniravo boksininkus. Varžybose dalyvavo penki boksininkai, o nugalėtoju tapo jau kažkiek patirties Anglijoje įgijęs V. Byla.
Iš „8diena.lt“ archyvo
Parengė Andrius Navickas
2 Comments