1789 m. JAV įvyko pirmieji nacionaliniai rinkimai. Prezidentu tapo George Washington. Vėliau jis buvo perrinktas dar vienai kadencijai. Yra laikomas svarbiausiu JAV Konstitucijos kūrėju, taip pat žmogumi, kuris suformavo pamatą šalies politiniam gyvenimui.

1830 m. Baltimorėje (JAV Merilendo valstija) pradėjo veikti pirmoji pasaulyje geležinkelio stotis. Lietuvoje geležinkelio stotys atsirado jau antroje XIX amžiaus pusėje.

 

1904 m. pradėtas naudoti pagalbos prašymo radijo signalas CQD. Tiesa, labai greitai jis buvo pakeistas dar ir dabar naudojamu SOS.

Dar iki radijo ryšio išradimo laivuose buvo naudojami įvairūs signalai, pranešti apie įvykusią nelaimę. Buvo skambinama varpais, keliamos specialios vėliavėlės. Kai laivuose atsirado radijo stotelės, iškilo būtinybė sutarti dėl pagalbos kvietimo ženklų. Situaciją apsunkino tai, kad vyko arši radijo aparatų gaminančių įmonių konkurencija. Kurį laiką nepavyko sutarti dėl standartinio pagalbos signalo. Iniciatyvos ėmėsi atskiros organizacijos ir pirmuoju pagalbos šūksniu tapo CQD ( — · – ·    – — · –    – · · ), kurį patvirtino Marconi International Marine Communication Company – viena iš didžiausių to meto bendrovių, dirbusių radijo aparatų gamybos srityje. Kodėl buvo pasirinktas būtent toks signalas? Anglų kalboje tai buvo frazės „Come Quisck, Danger“ abrevatūra. (Skubėk greičiau, pavojus.) Tačiau jis buvo naudojamas tik tuose laivuose, kurie naudojosi Marconi Co aparatūra.

1906 m. Berlyne įvyko antroji Tarptautinė radiotelegrafistų konferencija. Būtent joje ir buvo sutarta dėl signalo SOS. Beje, nors jis neretai šifruojamas – Save our souls (Gelbėkite mūsų sielas), tačiau, panašu, kad pirminė jo prasmė buvo – Stop other signals (Nutildykite kitus signalus).

1910 m. gimė Pranas Lubinas – legendinis krepšininkas, kuris kartais tituluojamas Lietuvos krepšinio krikštatėviu. Jis gimė JAV, o abu jo tėvai išeiviai iš Lietuvos. Mokykloje domėjosi įvairiomis sporto šakomis ir tik priešpaskutinėje klasėje pradėjo žaisti krepšinį. Pasirodė, kad pateko ten, kur ir reikia – netrukus pateko į mokyklos bei miesto rinktines. Krepšinį sėkmingai žaidė taip pat ir studijuodamas Kalifornijos universitete. Kai 1936 m. Berlyno olimpiadoje krepšinis debiutavo kaip olimpinė sporto šaka, Pranas Lubinas atstovavo JAV rinktinei, buvo net jos kapitonas. Amerikiečiai nesunkiai įveikė visus varžovus ir tapo olimpiniais čempionais.

Po šio pasiekimo jis buvo pakviestas padėti Lietuvai ir 1939 m. Europos čempionate, vykusiame Kaune, jis jau rungtyniavo kaip žaidžiantysis Lietuvos rinktinės treneris. Lietuva pirmą karta tapo Europos čempione. Pergalę lėmė rungtynių pačioje pabaigoje pelnyti Prano Lubino taškai į Latvijos rinktinės krepšį.

Vėliau krepšininkas grįžo į JAV, dirbo kino studijoje filmavimo grupės scenos darbininku, taip pat iki 54-rių metų žaidė krepšinio varžybose, buvo ne kartą išrinktas į „Visų Žvaigždžių“ komandą. Krepšinio šlovės muziejaus (Helms Hall of Fame) valdyba pripažino Praną Lubiną geriausiu Pietų Kalifornijos krepšininku mėgėju nuo 1900 m. iki 1950 m.

1927 m. pradėjo veikti telefono ryšys tarp Londono ir Niujorko. Kartu tai buvo pirmojo tarpatlantinio telefono skambučio diena. Primename, kad pirmoji telefono linija buvo nutiesta 1877 m. Berlyne. Vilniuje telefono ryšys pradėtas naudoti pačioje XIX a. pabaigoje, o Kaune – XX a. pradžioje.

1990  m. po 800 metų pirmą kartą remontui uždarytas žymiausias pakrypęs pastatas pasaulyje – Pizos bokštas. Jo aukštis – 55,8 m, svoris − 14 500 tonų, nuokrypio laipsnis nuo vertikalės − iki 4 laipsnių, statybinė medžiaga − marmuras, laiptelių skaičius iki varpinės − 294(296).

Pizos bokšto statybos pradėtos 1173 m. rugpjūčio 9 d. Jau netrukus jis pradėjo krypti ir tai komplikavo statybas. Faktiškai bokštas baigtas statyti tik 1360 m.

Bokštas remontui buvo uždarytas, kilus rimtiems nuogąstavimams, kad statinys gali nugriūti. Po vienuolikos metų darbų bokštas vėl tapo atviras turistams. Tiesa, pripažįstama, jog labai tikėtina, kad statinys stabilizuotas tik laikinai. Kita vertus, prieš kurį laiką buvo paskelbta džiugi žinia, kad pavyko net sumažinti bokšto pasvirimą.

2015 m. Paryžiuje įvyko kruvinas teroro aktas žurnalo „Charlie Hebdo“ redakcijoje. Jo metu buvo nužudyti dešimt darbuotojų ir du pastatą saugoję policininkai. Tai buvo reakcija į žurnalo viršelyje išspausdintą niekinančią pranašo Machometo karikatūrą.

Šis žurnalas vadina save satyriniu, kovojančiu prieš diskriminaciją, nors tenka pripažinti, jog dauguma jame pateikiamų karikatūrų yra agresyvios, įžeidžiančios. Aišku, tai nepateisina teroristų, tačiau „Charlie Hebdo“ veikla kelia rimtą klausimą apie tai, kur riba tarp saviraiškos laisvės ir vulgarių patyčių.

One Comment

  1. Saviraiškos laisvė stipriai susijusi su patyčiomis.Matyt,tokia jau žmogaus prigimtis – žeminti kitą,nebūtinai iš neapykantos,gali būti ir iš meilės – kaip kas supranta.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *