Alergija šalčiui šaltuoju metų laiku sukelia daug nemalonumų. Gydytojai šiai būsenai apibūdinti vartoja terminą atipinė, arba pseudoalergija. Reikalas tas, kad tikrąją alergiją sukelia alergenai, o šiuo atveju kaltininku tampa šaltis arba šaltas vėjas. Bandydamas gintis, organizmas duoda signalą ypatingosioms imuninėms ląstelėms ir jos pradeda išskirti biologiškai aktyvias medžiagas, kurios ir sukelia alergijos simptomus.

Tikra istorija

Vienuolikmetei Sofijai pradėjo darytis keisti dalykai: kai ji išeina į lauką, per penkias minutes jai prasideda sloga, kuri niekaip nesiliauja. Nosis nenustoja bėgti, iš akių pasipila ašaros. Vienintelė išeitis – įsisukti į šaliką iki pat antakių, bet ir tai padeda neilgam. O kai tik grįžta namo, sušyla – ji ir vėl sveika.

Priešiški simptomai pasireiškia skirtingai:

Vieni šaltyje kenčia nuo slogos arba ašarų.

Daliai žmonių šaltis pažeidžia odą, visų pirma veido ar rankų. Prasideda kankinantis perštėjimas, o paskui ant pažeistų vietų atsiranda pūslės. Kartais išbėrimai išplinta ir neatvirose kūno vietose – keliuose, dilbiuose, t.y. ten, kur mažai riebalinių ir prakaitinių liaukų. Todėl šios kūno dalys jautriausiai reaguoja į šaltį.

Pablogėja bendra savijauta, prasideda galvos skausmai.

Žinoma, vien šių požymių buvimas dar nereiškia, kad jums pasireiškė šalčio alergija. Visada būtina pasikonsultuoti su gydytoju, nes tam tikri požymiai gali tiesiog byloti apie padidintą organizmo jautrumą šalčiui.

Ką sako gydytojai: trys priežastys

Jei jūsų vaiką ištiko alergija šalčiui, paprastai gydytojai išskiria bent jaus tris galimas to priežastis.

Pirma priežastis. Kaltas pasikeitęs gyvenimo būdas. Vaikai vis daugiau laiko praleidžia namuose, prie kompiuterių, vis mažiau laiko praleisdami lauke. Net jei vaikai ir sportuoja – dažniausiai jie tai daro ne lauke, o sporto salėje.

Antra priežastis. Išprovokuoti alergiją šalčiui gali ir skirtingos infekcijos: hepatito, herpeso virusai, mikoplazma ir kt. Kova su jais susilpnina imuninę sistemą, atsiranda komplikacijų, ir viena jų – šalčio alergija.

Trečia priežastis. Kiti šios nesveikos reakcijos kaltininkai – chroniškos ligos: artritas, tonzilitas ir pan.

Bet neretai priežastys keičiasi vietomis su pasekmėmis: šalčio alergijos simptomai pirmieji praneša apie kažkokių patologijų pradžią: endokrinologinių, infekcinių ir kt. Vaikui dėl to dažniausiai skiriami išsamūs tyrimai: bendrasis ir biocheminis kraujo tyrimas, šlapimo tyrimas, kompleksinė imunologinė kraujo analizė. Tai suteikia gydytojui galimybių skirti tinkamą gydymą.

O jeigu tai paprasta alergija?

Žinoma, po šalčio alergija gali slėptis ir įprastoji. Pavyzdžiui, stiprią slogą, nosies užimtumą, ašarojimą, akių paraudimą, kosulį gali sukelti ne šaltis, o kailinė kepurė ar pūkinė striukė. Kad išsiaiškintumėte, kas kaltas, pabandykite pakeisti vaiko žieminį garderobą į sintetinę aprangą. Nepadėjo? Vadinasi, verta atlikti alergenų tyrimą.

Gydyti ar negydyti?

Alergija šalčiui gali išnykti taip pat netikėtai, kaip ir atsirado: pakankina keletą savaičių ir visiems metams palieka ramybėje. Bet, tiesą sakant, daug dažniau būna atvirkščiai: ji pradeda reikšti vis stipriau, ir ne tik žiemą, bet ir vidury vasaros: užtenka išsimaudyti šaltesniame vandenyje ar karštą dieną suvalgyti ledų. Žinoma, niežėjimas, sloga ar ašarojimas – laikini dalykai, ir juos taip pat galima išgyventi, bet geriau pasistengti vaikui padėti atsikratyti šių susirgimų.

Šalčio alergija gali sukelti ir bronchinę astmą, o su šia liga geriau nejuokauti. Taigi, alergiją šalčiui geriau gydyti.

Bet kaip? Jei nėra alergeno provokatoriaus, galbūt antigistamininiai vaistai nepadės? O gi ne.

Jei gydytojas nustatė, kad jums ar jūsų vaikui alergija šalčiui, pats geriausias gydymas – antihistamininė terapija. Tik jokiu būdu preparatų nesirinkite patys. Gydymo kursas paprastai būna gana ilgas, vaistus reikia gerti prieš einant į šaltį.

Gerą efektą duoda ir refleksoterapija.

Gali padėti ir preparatai, gerinantys kraujo apytaką.

Naudinga vartoti A, C, E, PP vitaminų. Vartojimo kursas – mažiausiai dvi savaitės.

Taisyklinga mityba

Esant šalčio alergijai, labai svarbi ir dieta. Naudinga būtų iš raciono išbraukti keptus patiekalus. Jau geriau vartoti virtą maistą, troškinti ar gaminti garuose. Į meniu įtraukite žalių vaisių ir daržovių. Labai sveika jūrinė žuvis, vegetarinės sriubos, avižinė, grikių, ryžių košė, rūgštaus pieno produktai. Citrusinių vaisių ir šokolado, bandelių ir saldumynų, raudonos žuvies ir ikrų kurį laiką geriau vengti

Parengta pagal užsienio spaudą

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *