Daugelis žmonių, vos pasirodžius pirmajam sniegui, ar vėliau, kai ramiai ir lėtai sninga, mėgsta stebėti snaiges. Kiekviena snaigė tokia nepaprasta ir išskirtinė, kad sunku nesižavėti!.. Kviečiame susipažinti su keletu įdomesnių (taip pat – ir mokslinių!) faktų apie… sniegą ir snaiges.

Ištirta, kad dažniausiai snaigės būna 5 mm diametro, o oficialiai didžiausia užregistruota rekordininkė snaigė buvo 12 cm diametro.

Snaigė sveria apie 1 miligramą. 95 proc snaigės sudaryta iš… oro, todėl ji yra mažo tankio ir sugeba išlaikyti pakankamai lėta kritimo greitį (maždaug, 0,9 km/val).

Kas ginčysis, kad sniegas baltas? Žinoma, baltas… paprastai. Tačiau arktiniuose ir kalnų regionuose yra buvę atvejų, kai krito rožinis ar net raudonas sniegas. Taip nutikdavo dėl tarp ledo kristalų „gyvenančių“ organizmų (pvz., dumblių), kurie ir „nuspalvindavo“ sniegą.

Itin retais atvejais žmonijos istorijoje yra užfiksuota atvejų, kai iškrito geltonas, žalias ar net pilkas sniegas.

1955 m. Kalifornijoje iškrito žalias sniegas. Taip nutiko dėl fosforo dalelių. Gyventojai, kurie išdrįso palaižyti tokio sniego, labai greitai mirė, o tiek, kurie ėmė žalią sniegą į rankas, atsirado bėrimų ir stiprus niežėjimas.

1969 metais Švedijoje per Kalėdas iškrito… juodos snaigės (ech, vargšė ekologija!).

O štai 2001 metais Kolorado valstijoje (JAV) iškrito… rožinis sniegas… arbūzų skonio. Jis taip nusidažė dėl chlamidomonadinių dumblių.

Dar vienas įdomus faktas – snaigėms krentant į vandenį, pasigirsti tam tikras garsas. T.y. išskiriamas itin aukšto dažnio garsas, kurio žmogaus ausis negirdi. Tačiau jį girdi… žuvų populiacija. Ir, pasak, specialistų, jiems tai nėra malonus garsas.

Na, o mes girdime kitą garsą – po kojomis girgždančio sniego. Kuo šaltis didesnis, tuo garsas būna stipresnis. Tai lūžtančių ledo adatėlių garsas. Mokslininkai net yra apskaičiavę šio garso lygį: jis būna dviejų diapazonų: 250-400 hercų ir 1000-1600 hercų.

Vokiečių meteorologams pavyko apskaičiuoti, kad kasmet Vokietijoje iškrenta keletas septilijonų (tai skaičius su 24 nuliais) snaigių ir tarp jų nėra dviejų tokių pat. Ir kad bendras snaigių skaičius gali paveikti Žemės sukimosi greitį. Pasvarstykite patys: net rugpjūtį, patį „nesnieguočiausią“ mėnesį, kada vos 8,7 proc. planetos būna padengta sniegu, ši „antklodė“ sveria apie 7400 mlrd. tonų. Į žiemos pabaigą Šiaurinio pusrutulio teritorija būna padengta tokiu sluoksniu sniego, kuris sveria apie 13500 mlrd. tonų.

Gal ir nepatikėsite, tačiau daugiau nei pusė pasaulio gyventojų niekada nėra matę tikro sniego.

Kitas įdomus faktas yra tai, kad ilgą laiką mokslininkams niekaip nepavyko nufotografuoti snaigės po mikroskopu. Pirmas toks bandymas pavyko tik 1885 metais. Jis priklauso amerikiečių fermeriui Wilson‘ui A. Bentley, kuris buvo taip apsėstas šios temos, kad turėjo pravardę „Snaigė“. Per 46 nepertraukiamos praktikos metus W. Bentley sukūrė 5 tūkst. unikalių snaigių nuotraukų kolekciją.

Ir pabaigai… Ar žinojote, kad bene šiauriausiai gyvenanti samių gentis turi net 41 žodį nusakyti skirtingiems sniego pavidalams. Tai įrodo, koks svarbus sniegas šiems gyventojams.

O koks jūsų santykis su sniegu?

Parengė JLK

 

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *