Šis lenkų poetas, rašytojas, sugebėjęs sunkiomis Šaltojo karo sąlygomis išlaikyti mąstymo laisvę ir drąsą sakyti daug kam nemalonią tiesą, gali būti vadinamas aforizmų žanro virtuozu. Jo kūryba – dar viena didžiulio lenkų tautos kūrybinio potencialo apraiška.
Dievas – humoristas. Netikite? Pažiūrėkite į save veidrodyje.
Kam parduoti savo laimę, jog ji netrūnytų be reikalo?
Kankinami prisipažįsta net mazochistai – iš dėkingumo.
Kiekviena smarvė, kovojanti su ventiliatoriumi, jaučiasi esanti Don Kichotu.
Tenorėjau pasakyti pasauliui vieną žodį. Nepasisekė, todėl tapau rašytoju.
Kad mus išklausytų, kartais tenka paprasčiausiai patylėti.
Gaila, kad vienintelė priemonė, kuria galima nukeliauti į dangų yra katafalkas.
Tarkim, pramuši galva šią sieną – ir ką tu darysi kaimyninėje kameroje?
Kai apkalbos pasensta, jos tampa mitais.
Gyvenimas – kenksmingas dalykas, nuo jo visi miršta.
Išeina iš proto tik tie, kurie jį turi.
Jo sąžinė švari – dar nenaudota.
Dievas mus sukūrė panašius į save. Tačiau iš kur mums žinoti, kad Jis kūrė realistiniu stiliumi?
Kartais reikia nutilti, jog tave išgirstų.
Dauguma žmonių yra žmogžudžiai – jie žudo žmogų savyje.
Net jo tylėjime buvo matomos grubios gramatinės klaidos.
Kuo silpnesni įrodymai, tuo stipresnė pozicija.
Neverta bėgti nuo snaiperio. Mirsite pavargęs.
Jokia kalendoriaus reforma nesumažins nėštumo laiko.
Labai dažnai žmogus savo gyvenime vaidina tik epizodinį vaidmenį.
Jei žmogėdra pradeda naudotis peiliu ir šakute, ar jau galima kalbėti apie progresą?
Sugedusio kompaso rodyklė nedreba. Jos nebeslegia atsakomybė.
Pakišk savo svajonę priešams, tegu jie žūva ją realizuodami.
Vergo svajonė – turgus, kuriame galima būtų nusipirkti šeimininką.
Visada atsiras koks nors eskimas, kuris mielai patarinės afrikiečiams, kaip šiems elgtis per didelius karščius.
Po pokalbio su kai kuriais žmonėmis mane apima pilnavertiškumo kompleksas.
Iš knygos „Mozaika“
