1942 m. vasario 9 d. Rusijoje, Čeliabinsko srityje, Mokrousovo rajone, Kokorevskio kaime gimė Vladas (Vladimiras) Šakalys – legendinis sovietmečio disidentas iš 38 savo gyvenimo metų Sovietų sąjungoje, net 25 metus praleido lageriuose, o 1980-aisias jam pavyko pėsčiomis pabėgti į Vakarus.
Būdamas dvejų metų su iš Lietuvos evakuota šeima grįžo į Vilnių ir apsigyveno Užupyje. Būdamas vos 13 metų V. Šakalys ėmėsi antisovietinės veiklos – gamino ir platino atsišaukimus nukreiptus prieš sovietų okupantus. Mokydamasis A. Vienuolio mokykloje Vilniuje išplatino 20 tokių lapelių. . Už tai 1955 m. spalio mėnesį suimtas, ištardytas ir įtrauktas į KGB įskaitą. Tačiau neįkalintas, nes tuo metu buvo nepilnametis.
Tačiau tai V. Šakalio neįbaugino. Apie 1958 m. su bičiuliais Stanislovu Žvirgždu ir Vitu Vosylium jis įkūrė vieną didžiausių to meto pogrindinių patriotinių Lietuvos jaunimo organizacijų „Laisva Lietuva“, kuriai KGB duomenimis priklausė 48 nariai. Šios organizacijos siekis buvo Lietuvos atsiskyrimas nuo SSRS ir nepriklausomybės atkūrimas. Per trejus gyvavimo metus, kol šią organizaciją susekė KGB, jaunieji jos nariai gamino ir platino antisovietinius lapelius, rašė šūkius, naikino sovietines vėliavas, kėlė Lietuvos trispalvę.
1961 metais KGB atsekė „Laisvos Lietuvos“ organizaciją. Tų pačių metų kovo 4 d. V. Šakalys buvo suimtas, tardytas, o gegužės 26 d. „už valstybinius nusikaltimus“ nuteistas šešeriems metams laisvės atėmimo bausmei Mordovijos lageryje. Už nepaklusnumą lagerio valdžiai buvo perkeltas į Vladimiro kalėjimą kur susipažino su ten kalėjusiais kitais disidentais – būsimu Nobelio literatūros laureatu poetu Josifu Brodskiu, Viktoru Petkum, Antanu Terlecku, kun. Alfonsu Svarinsku, Petru Plumpa ir daugeliu kitų.
1967 m. kovo mėn. V. Šakalys buvo paleistas iš nelaisvės, grįžo į Lietuvą ir vėl įsijungė į aktyvią disidentinę veiklą. 1969 m. sausio 5 d. buvo vėl suimtas, jam iškelta kriminalinė byla. 1969 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus m. Lenino r. liaudies teismo nuteistas kaip kriminalinis nusikaltėlis ketveriems metams griežtojo režimo lagerio.
Išėjus į laisvę 1971 metais po dvejų metų vėl suimtas, apkaltintas 3-5 kartus dalyvavus butų plėšime, už tai pasmerktas penkeriems metams kalėti ypatingojo režimo lageryje. KGB rūsiuose V. Šakalys buvo tardomas 18 mėnesių.
1978 m. grįžęs iš įkalinimo vietos drauge su A. Terlecku ir J. Sasnausku įkūrė pogrindinę organizaciją Lietuvos laisvė lyga, rengė ir platino leidinį „Vytis“. Parengė Baltijos valstybių piliečių kreipimąsi į pasaulio valstybes ir Jungtines Tautas dėl Stalino ir Hitlerio sąmokslo, nukreipto prieš Baltijos valstybių nepriklausomybę. Šis dokumentas istorijoje tapo žinomas kaip „45 pabaltijiečių memorandumas“. Jame pirmą kartą taip viešai buvo kalbama apie slaptuosius Molotovo-Ribbentropo susitarimus.
1979-1981 metais buvo suimta didžioji dalis šį memorandumą pasirašiusieji asmenys tiek Rusijoje, tiek Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje. 1979 m., gresiant naujam suėmimui, V. Šakalys pasiryžo bėgti į Vakarus.
1980 m. birželio 26 d. nuvykęs į Kareliją pelkėmis bei miškais perėjo SSSR–Suomijos sieną. Ši labai pavojinga „ekskursija“ truko 13 dienų. Tačiau Suomijoje V. Šakalys dar negalėjo jaustis laisvas, nes tarp Suomijos ir TSRS galiojo susitarimas visus bėglius grąžinti atgal. Iki tikrosios laisvės jam dar teko 10 parų naktimis keliauti per Suomija iki Švedijos kur jis pasiprašė politinio prieglobsčio. Už šį pabėgimą V. Šakalys Tarybų sąjungoje už akių buvo nuteistas mirties bausme.
Netrukus po to jis išvyko gyventi į JAV kur aktyviai kovojo dėl Lietuvos laisvės, redagavo Los Andžele leidžiamą laikraštį „Versmė“. V. Šakaliui apsistojus JAV kiekvienais metais Vakaruose vienaip ar kitaip buvo patvirtinamas noras atkurti Baltijos šalių laisvę, primenamas 45 pabaltijiečių memorandumas.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pirmą kartą į Tėvynę V. Šakalys atvyko 1993 metų žiemą.
Deja, 1995 m. rugpjūčio 13 d., trumpam grįžęs į Lietuvą, staiga mirė Vilniuje. PalaidotasVilniuje, Saulės kapinėse Antakalnyje.
Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m sausio 8 d. dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (po mirties).
Parengta pagal Kastyčio Stalioraičio knygą „Antarktidos imperatorius“
