1919 m. vasario 13 dieną ant Alytaus tilto per Nemuną žuvo pirmasis ką tik įkurtos Lietuvos kariuomenės karininkas Antanas Juozapavičius.

Šiandien kur kas daugiau akcentuojamas Tėvynės gynimas bolševikų ir nacistų okupacijų laikotarpiu, tačiau ir po Vasario 16-osios deklaracijos paskelbimo naujai susikūrusiai Lietuvos Respublikai teko sudėtinga laisvės kova.

Antanas Juozapavičius žuvo savo 25-to gimtadienio dieną. Jis gimė Vaškų valsčiuje, mokėsi Rygoje, tačiau dėl maištingo charakterio nelabai jam sekėsi sutarti su mokyklos vadovybe. Tačiau visgi sugebėjo įgyti provizoriaus specialybę ir darbavosi Tartu bei Rygos vaistinėse.

Kai prasidėjo Pirmasis Pasaulinis karas, nelaukė visuotinės mobilizacijos ir savanoriu stojo į Rusijos imperijos kariuomenę. Porą mėnesių mokėsi Maskvos karo mokykloje, paskui dar mokėsi šaudyti kulkosvaidžiu – tuo metu nauju išradimu. Paskui įsijungė į mūšius ir prie Rygos buvo sužeistas. Po nemažo laiko, praleisto Rygos ligoninėje, keliavo į Smolenską, kur organizavosi lietuvių daliniai. Labai trūko patirtį ir specialius įgūdžius turinčių karininkų, tad Juozapavičiaus karjera buvo staigi – netrukus jis jau tapo Atskirojo lietuvių bataliono vadu. Tiesa, netrukus šis batalionas buvo išformuotas ir Juozapavičius su nemaža dalimi kitų lietuvių kareivių grįžo į Lietuvą. Nuo karinių reikalų Juozapavičius nenutolo ir Tėvynėje, tapo krašto apsaugos ministro Augustino Voldemaro adjutantu.

Tačiau situacija tapo vis sudėtingesnė ir Juozapavičius, kartu su Pirmuoju pėstininkų pulku, buvo perkeltas į Alytų. Deja, čia tarnyba buvo itin trumpa.

Alytaus tiltas, ant kurio 1919 02 13 žuvo karininkas Antanas Juozapavičius, 1930 m.

1919 m. vasario 12 dieną Raudonosios armijos daliniai puolė bendras lietuvių ir vokiečių pajėgas, įsitvirtinusias Alytuje. Lietuviai buvo prastai ginkluoti, deja „šlubavo“ ir vidinė komunikacija. Tačiau didžiausia išdavystė buvo tai, kad vokiečių kareiviai ne tik nepadėjo lietuviams, bet paprasčiausiai pasitraukė. Lietuviams teliko atsitraukti, vengiant didesnių praradimų. Tačiau, traukiantis per tiltą, Juozapavičius buvo nušautas. Beje, būta spėlionių, kad jis buvo nušautas į nugarą savųjų, nes tarp lietuvių tuo metu buvo nemažai nesutarimų. Tačiau oficialia versija liko tai, kad Juozapavičius buvo pirmasis karininkas, kritęs kovoje už Nepriklausomą Lietuvą. Jis palaidotas kapinėse prie Šv. Angelų sargų bažnyčios, jo garbei pavadinta gatvė Alytuje. Beje, partizaninio pasipriešinimo laikotarpiu viena iš Dainavos apygardos kuopų buvo pasirinkusi Antano Juozapavičius vardą.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *