Pascal Ide „Perdegimo sindromas. Gebėjimo duoti liga“. Vilnius: Magnificat leidiniai, 2018 m. Iš prancūzų k. vertė Liucija Černiuvienė.

Profesinis perdegimas – itin aktuali tema, apie kurią Lietuvoje mažai žinoma ir beveik nekalbama. Šis sindromas dažnai kamuoja asmenis, kurių profesijos susijusios su pagalba kitiems: medikus, kunigus, socialinius bei pastoracijos darbuotojus, pedagogus. Absoliuti dauguma neatpažįsta perdegimo sindromo požymių ir nežino, kur galėtų kreiptis pagalbos.

„Perdegimo sindromas. Gebėjimo duoti liga” – pirmoji lietuviškai išleista knyga apie perdegimo sindromą, analizuojanti šio reiškinio priežastis, pasireiškimą įvairiose srityse ir galimus prevencijos būdus. Autorius pateikia keletą būdų, kaip teisingai išgyventi dovanojimo-meilės ryšį. Pirmiausia reikia išmokti meilę priimti, o tik paskui  duoti, reikia išmokti rūpintis savimi ir atsipalaiduoti. Taip pat autorius nubrėžia sąsajas tarp perdegimo ir akedijos, tam tikros nuovargio formos, apimančios vienuolius ir vienuoles. Žinoma, akedija reikalauja tikėjimo įžvalgų, o perdegimas – proto įžvalgų bei argumentų, bet abiejų susirgimų simptomai yra panašūs: dingsta motyvacija dirbti, kyla kartėlis ir nepakantumas, aplaidumas, netenkama vilties.

Pascal’is Ide’as prieš tapdamas filosofijos ir teologijos daktaru bei Emanuelio bendruomenės (Prancūzijoje) kunigu buvo gydytojas. Jis knygoje talentingai sujungia mokslinius perdegimo sindromo tyrimus su paprastų žmonių, sirgusių perdegimo sindromu, liudijimais.

Kviečiame susipažinti su knygos ištrauka ir atlikti nedidelį testą, kad sužinotumėte, ar jau patyrėte perdegimo sindromą:

1.     Paimkite jauną, ką tik seminariją baigusį kunigą.
2. Pasirinkite jauną, energingą, dosnų, talentingą ar net charizmos turintį vyrą.
3.       Pripildykite jo širdį aukštu idealu, Kristaus pavyzdžiu.
4.       Pasistenkite, kad pats to nesuvokdamas turėtų didelių dėkingumo poreikių; jei dar galite pridėti svajų, kurių jis negali realizuoti, bus tik geriau.
5.       Įdėkite jį į didelį puodą: didelę parapiją mieste, dar geriau tiks didelė kaimiška zona. Ir tegu jis greitai tampa klebonu.
6.       Greitai duokite jam įvairių atsakingų veiklų, ir tegu jo vyskupas ar generalinis vikaras juo žavisi ir patiki jam vis naujų užduočių, o senosios tegu irgi lieka. Jei jis po kelerių metų galėtų tapti vyskupo vikaru, būtų idealu.
7.       Izoliuokite jį, kad negautų pagalbos iš bendrabrolių, kad manytų gebąs vienintelis daryti tai, ką daro, trumpai: tegu palaipsniui įsitikina esąs nepakeičiamas.
8.       Pasistenkite, kad jis neturėtų tikrų draugų, su kuriais galėtų ramiai atsipalaiduoti, kad niekas jo neišklausytų nekeldamas sąlygų ir be išlygų, kad jo dvasios tėvas būtų toli ir nuolat užsiėmęs savo darbais.
9.       Budriai stebėkite, kad jis kuo toliau, tuo labiau trumpintų kassavaitinę atsipalaidavimo dieną ir kad savąjį atostogų mėnesį praleistų važinėdamas po regioną ar po šalį (po skautų stovyklas, kur organizuojamos piligriminės kelionės): juk visiems žinoma, kad grynas oras ir veiklos pakeitimas padeda pailsėti.
10.     Tegu jis jaučia didelį nuovargį ir liūdesį, nors yra toks atsidavęs, tegu jaučia kaltės jausmą ir dar daugiau savęs atiduoda.
11.     Pasistenkite, kad jam nebūtų padėkota ar atlyginta už kunigystę. O jei gaus daug gero grįžtamojo ryšio, tegu staiga jam jo pritrūksta, ir tikros neteisybės jausmas užvaldo jo mintis, pakeisdamas džiaugsmą tyliu kartėliu, šlovinimą tyliu skundu.
12.     Pridėkite nepasitikėjimo: psichologija ir psichologais, savęs pažinimu, ypač savo jausmų ir poreikių, ir pridėkite tikrumo, kad dvasinis tikinčiojo gyvenimas įveiks viską.
13.     Palikite virti ant lėtos ugnies keletą metų.

Patiekite. Perdegimo sindromas paruoštas…
Pakeiskite kunigą vienuoliu, gydytoju, mokytoju, šeimos motina, ir kt., ir pridėkite visus išvardytus dalykus: turite instrukciją, kaip pagaminti perdegimo sindromą.

 

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *