1780 m. vasario 18 d. mirė poemos „Metai“ kūrėjas Kristijonas Donelaitis. 2014-aisiai minėjome 300-ąsias jo gimimo metines, vyko daugybė renginių, parodų, išleista nemažai leidinių, ieškota, kuo K. Donelaitis gali būti įdomus šiandien ir kodėl būtent šiandien jis atrodo toks aktualus (daugelis dar ir šiandien prisimename mokykloje atmintinai išmoktas eilutes, o įžengę į tam tikrą amžių, užsimanome „Metus“ perskaityti dar kartą, jau be prievartos), tačiau šią iškilią asmenybę verta prisiminti ir atrasti vis iš naujo, skatinti jaunosios kartos neišsigąsti sudėtingo teksto ir įvairialypės asmenybės. Juk ne tiek daug K. Donelaitis spėjo ir parašyti: šiandien išlikusį literatūrinį Donelaičio palikimą sudaro 3522 lietuviškos ir 36 vokiškos poezijos eilutės

Apie K. Donelaitį parašyta nemažai straipsnių. Pasauliniu mastu Kristijonas Donelaitis gali būti siejamas su Homeru. Tiek K. Donelaitis, tiek Homeras yra mitologizuotos asmenybės, abiejų kūriniai yra panašios formos, parašyti hegzametru. Maironis kitados jį lygino su Dante. Dar XIX amžiuje aukštaitiškai eiliavęs Valkininkų klebonas Silvestras Gimžauskas su pasididžiavimu ir apgailestavimu rašė:

Ir mes turim Donaleitį,

Tiktai asam mažai skaitį.

Donelaičio asmenybė – įvairialypė. Itin žavėjo jos šakotumas, gebėjimas derinti įvairias veiklas, mokėjimas svetimų kalbų – mokėjo keletą antikinių kalbų, pamokslus sakė lietuviškai ir vokiškai; žavi šios asmenybės darbų mastas, gebėjimas pažinti antikinę kultūrą. Priminsime, kad Kristijonas Donelaitis buvo ne šiaip kunigas, o daugybe talentų apdovanotas žmogus. Penketą metų jis mokėsi Karaliaučiaus katedros kolegijoje, paskui dar ketverius studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete. Dirbo Stalupėnų mokykloje muzikos mokytoju ir bažnytinio choro vadovu, vėliau paskirtas šios mokyklos rektoriumi. 29 metų įšventintas į kunigus. Paskirtas į Tolminkiemio liuteronų parapiją, kur kunigavo iki pat mirties. K. Donelaitis buvo poliglotas – knygas gebėjo skaityti ne tik gimtąja kalba, bet ir lotynų, hebrajų, prancūzų, vokiečių bei senovės graikų kalbomis, išradėjas – jo rankose atgimdavo vargonai, termometrai, barometrai, laikrodžiai. Šį žmogų domino ir kiti technikos išradimai, tyrinėjimai – tiek makroskopiniai, tiek kosmosas. Ne mažiau įdomus buvo ir kitas K.Donelaičio pomėgis – sodininkystė. Prie savo namų K. Donelaitis buvo užveisęs didžiulį sodą, kurį pats prižiūrėjo: nėra žinoma, kad būtų išvedęs naujų augalų rūšių, tačiau tikrai mokėjo skiepyti vaismedžius.

Norintiems geriau pažinti ir suprasti, koks buvo pats Donelaitis, ir kuo svarbi jo kūrybą, tegalime patarti – perskaitykite „Metus“ iš naujos – dėl savęs, dėl Lietuvos.

Comments are closed.