Žmogus yra sociali būtybė. Jau gimęs kūdikis gali atskirti žmogaus veidą iš aplinkos ir mamos balsą iš visų kitų garsų. Būdamas vienišas žmogus nesijaučia gerai. Žmogui reikia kito žmogaus tam, kad jis jaustųsi pilnaverte asmenybe. Žmogui svarbu jaustis mylimam, suprastam, priimtam ir gerbiamam.

Dažniausiai paauglystėje arba jauname suaugusiame amžiuje gali atsirasti baimė bendrauti su nepažįstamais ar mažai pažįstamais žmonėmis. Paauglystės metas ypatingas tuo, kad žmogui bendraamžių nuomonė tampa be galo svarbi. Labai svarbu būti tokiam kaip visi, pritapti prie kitų, turėti savo bendraminčių ratą. Viena didžiausių baimių, kurią išgyvena paaugliai, yra baimė apsikvailinti, atrodyti ir pasielgti taip, kad kiti iš tavęs juoksis ar pasityčios. Neretai tokios baimės jaunam žmogui sukelia daug sunkumų, trukdo siekti užsibrėžtų tikslų, susikurti artimųjų ratą.

Tam, kad nustatytumėte, ar Jūsų nerimo lygis bendraujant yra normalus, ar jau trukdo gyventi, perskaitykite testo teiginius, prie kiekvieno Jums tinkančio teiginio pažymėkite pliusą. Atlikę testą suskaičiuokite, kiek surinkote pliusų:

  1. Aš dažnai nerimauju dėl to, kad kiti mane palaikys kvailiu (-e), nuobodžiu (-ia), nekompetentingu (-a);
  2. Aš bijau kritikos dėl savo išvaizdos;
  3. Aš nenoriu, kad kiti žmonės matytų mano nerimą (prakaitavimą, raudonavimą, balso virpėjimą ir kt.);
  4. Man sudėtinga bendrauti su autoritetais (dėstytojais, vadovais);
  5. Aš vengiu bendrauti su nepažįstamais arba mažai pažįstamais žmonėmis, o jei šie žmonės bendrauja su manimi– man tai sukelia didelį nerimą;
  6. Viešas kalbėjimas man yra didžiulis iššūkis;
  7. Kai mane kas nors stebi, aš jaučiu įtampą ir negaliu atsipalaiduoti (pvz.: valgant, renkantis rūbus);
  8. Aš dažnai save kritikuoju dėl bendraujant padarytų klaidų;
  9. Man labai svarbu, kad kiti man pritartų ir palaikytų;
  10. Man atrodo, kad kiti mane vertina neigiamai;
  11. Prieš svarbų pokalbį aš sunkiai užmiegu naktį, repetuoju savo galimus žodžius;
  12. Aš bijau pasirodyti prastesnis (-esnė) už kitus;
  13. Kalbant su kitu žmogumi aš dažnai negirdžiu, ką sako pašnekovas, nes mintyse galvoju, ką man reikės atsakyti;
  14. Žmonės visada vertina ir kritikuoja;
  15. Man sunku išlaikyti akių kontaktą su nepažįstamu pašnekovu;
  16. Privalau gauti visų pritarimą;
  17. Būdamas (-a) tarp mažai pažįstamų žmonių, aš jaučiuosi nepilnavertis (-ė);
  18. Aš stengiuosi išvengti nerimą keliančių situacijų arba daug galvoju apie tai, kaip reikėtų jų išvengti;
  19. Aš vengiu valgyti viešose vietose, nes galiu apsipilti, apsitrupinti arba man gali drebėti rankos;
  20. Jeigu su kuo nors nesutiksiu, jie supyks arba galvos, kad esu kvailas (-a);
  21. Aš dažnai užsiimu pašaliniais darbais, kad išvengčiau pokalbio;
  22. Aš sąmoningai pasišalinu iš įvairių situacijų, kad nereikėtų bendrauti;
  23. Aš retai išsakau savo nuomonę, nes bijau kitų žmonių prieštaravimų;
  24. Dažnai jaučiu, kad bendraujant su kitais žmonėmis nerimas man blokuoja atmintį, mąstymą ir dėmesį;
  25. Jei kam nors nepatinku, vadinasi, kažkas negerai su manimi;
  26. Aš labiausiai bijau, kad kiti mane blogai įvertins.
  • Jei surinkote nuo 0 iki 4 pliusų, Jūsų nerimo lygis socialinėse situacijose nėra didelis. Jūs gebate susitvarkyti su iššūkiais, iškylančiais bendraujant, gerai jaučiatės būdamas įvairiose vietose tarp nepažįstamų žmonių. Viešas kalbėjimas ar pokalbio užmezgimas su patraukliais ar autoritetingais asmenimis Jums nekelia didelio streso. Jūs apie save esate geros nuomonės ir kitų žmonių požiūris į Jus ar jų kritiką Jums nesukelia neigiamų emocijų.
  • Jei surinkote nuo 5 iki 9 pliusų, Jūsų nerimo lygis, bendraujant su menkai pažįstamais arba nepažįstamais žmonėmis, būnant situacijose, kuriose Jus gali stebėti ir vertinti kiti, truputi pakyla, bet iš esmės Jūs galite kontroliuoti savo patiriamas emocijas ir nevengiate įvairių socialinių situacijų. Prieš viešą kalbėjimą ar apsilankymą didesnėje kompanijoje Jums būna neramu, bet pradėjus bendrauti, kalbėti, nerimas nuslopsta ir Jūs susitvarkote su numatytomis užduotimis.
  • Jei surinkote nuo 10 iki 15 pliusų, Jūsų nerimas įvairiose socialinėse situacijose yra ganėtinai aukštas ir, net jei nevengiate bendrauti su autoritetingais ar nepažįstamais žmonėmis, būti stebimi ir vertinami, Jums tai sukelia įtampą, kuri išlieka viso bendravimo ar veiklos metu. Jums labai svarbi kitų žmonių nuomonė. Dažnai nuvertinate save ir bijote, kad kiti supras, koks neįdomus ar nekompetentingas Jūs esate. Jei yra buvę, kad dėl jaučiamo nerimo mieliau liekate namuose nei einate į gimtadienį, koncertą ar kavinę, jei dėl to, kad teks papulti į mažai kontroliuojamas socialines situacijas, esate atsisakęs paaukštinimo darbe ar smagios patirties gyvenime, Jums būtų naudinga kreiptis pagalbos į psichologą.
  • Jei surinkote daugiau nei 16 pliusų, Jūsų nerimas socialinėse situacijose yra aukštas ir Jums neretai būna sudėtinga jį suvaldyti. Gali būti, kad dėl nerimo, patiriamo bendraujant, Jūs vengiate tam tikrų socialinių situacijų, menkai pažįstamų žmonių ar vietų. Patiriamas nerimas Jums trukdo kokybiškai gyventi, todėl būtų naudinga Jums kreiptis į psichologą dėl galimybės išmokti valdyti nerimą. Rekomenduočiau kreiptis į kognityvinės elgesio terapijos specialistą, nes būtent kognityvinė elgesio terapija padeda efektyviausiai įveikti socialinį nerimą.

Socialinis nerimas – tai intensyvi, neracionali ir nuolatinė baimė būti stebimam arba neigiamai kitų įvertintam. Socialinis nerimas dažniausiai būna dviejų rūšių: socialinis nerimas, apsiribojantis keliomis situacijomis (viešas kalbėjimas ar buvimas su priešingos lyties patraukliu žmogumi) arba daugumos socialinių sąveikų baimė – generalizuota socialinė fobija. Patekimas į socialinę situaciją, kurios bijoma, beveik visada sukelia žmogui nerimą. Žmogus pripažįsta, kad baimė yra nepagrįsta ir perdėta. Asmuo vengia fobinių situacijų arba išgyvena jas intensyviu nerimu. Vengimo elgesys trukdo darbui, įprastinei socialinei veiklai, santykiams su žmonėmis, sukelia žymų distresą, kad atsiras baimė.

Socialinis nerimas yra trečiasis pagal paplitimą psichikos sutrikimas po psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimų ir depresijos. Nuo socialinio nerimo kenčia apie 13 proc. įvairaus amžiaus žmonių. Dažniausiai socialinio nerimo sutrikimas prasideda 11–19 metų jaunuoliams. Moterims sutrikimas diagnozuojamas dažniau nei vyrams. Apie 85 proc. žmonių, kenčiantys nuo šio sutrikimo, patiria akademinius ir profesinius sunkumus.

Kaip galima padėti sau, jei nerimas socialinėse situacijose trukdo bendrauti:

  • Sudaryti visą sąrašą socialinių situacijų, kuriose kyla nerimas. Tada tas situacijas išdėlioti nuo mažiausiai baisios iki labiausiai gąsdinančios ir pradėti veikti. Pradėti nuo tos situacijos, kuri mažiausiai gąsdina ir tiesiog pasielgti taip, kaip norisi, nepaisant kylančio nerimo, nes nerimas laikui bėgant sumažės;
  • Kalbant visą dėmesį sutelkti į pašnekovą: į tai, ką jis sako, o ne galvoti apie tai, kaip aš atrodau, ką dabar pasakysiu, ar aš neapsikvailinsiu;
  • Nevengti socialinių situacijų, kad ir kaip gąsdinančiai jos atrodytų, nes vengimas augina mūsų baimes, o bendravimo baimes galime įveikti tik bendraudami. Nebus taip, kad mūsų baimės dings, tiesiog mes priprasime į jas mažiau kreipti dėmesį ir elgtis taip, kaip norime mes, o ne mūsų baimė;
  • Pradėti bendrauti su tais žmonėmis, kurie mums atrodo „saugūs“ Tai gali būti vaikystės draugai, giminės, kaimynai.
  • Daryti mažus elgesio eksperimentus bendraujant ir žiūrėti, kas iš to bus. Tarkim, papasakoti anekdotą artimam draugui, tada keliems draugams; garsiai ko nors paklausti mokytojos per pamoką, pardavėjos parduotuvėje pasiteirauti kokios smulkmenos. Ir stebėti, kas vyksta, ar tikrai kiti žmonės užsipuola mus, išjuokia, tyčiojasi.
  • Nebijoti kreiptis pagalbos, jei vienam sunku kovoti su savo nerimu.

Žurnalas „Ateitis“

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *