„Kūrybai reikia drąsos – drąsos puoselėti kūrybingą ir laisvą gyvenimą, tikrą gyvenimą – su visu jo svoriu, su visomis klaidomis, visais pasirinkimais – drąsos nebūti steriliu, būti pažeidžiamu, tikru – klysti, ieškoti, improvizuoti…“ – taip savo tekste „Apie drąsą gyventi“ rašo sesuo Juozapa. Simboliška būtent šiuo leitmotyvu pradėti pirmąjį Šimtmečio numerį, kuriame – nė vieno teksto, skirto šiai datai paminėti. O kartu – ir nė vieno teksto, kuris nekalbėtų apie tai. Nes Šimtmetis – tai, visų pirma, dovana kiekvienam mūsų. Kasdienė dovana.

Kūryba teigia įvairovę. Šią mintį savo tekste-ekskursijoje „Pasivaikščiojimas po įvairovės vienuolyną“ pratęsia kunigas joanitas Jurek Czarniawski CSJ. Autoriaus žodžiais tariant, Bažnyčioje dera pačios įvairiausios maldos ir garbinimo formos, skirtingiausi būdai, nes gražiausia čia yra ne architektūra, bet sielos. Nuolatinis žurnalo autorius ir bičiulis kun. Kęstutis Dvareckas savo tekste bloškia į kasdienybę, rutiną, gyvenimo slėnius, kuriuose, rodos, nėra jokios vilties nei džiaugsmo. Tačiau pasak dvasininko, būtent šios duobės ir perspektyvų nematymas „gali tapti nuostabiu sugrįžimo prie Dievo ir pasidavimo jam laiku“. Ką reiškia mylėti nesiekiant naudos sau? Ką reiškia tapti dovana kitam? – apie tai tekste „Mylimojo laiškas “ svarsto kun. Bernardas Verbickas OP. Apie krikščioniškos maldos sampratą, skirtingas jos formas kun. Rimgaudo Šiūlio straipsnis „Kas yra ir kas nėra krikščioniška malda?“

Rubrikoje „Asmenybė“ – susitikimas su charizmatišku ir tiesiakalbiu vienuoliu t. Eliju Leyds CSJ iš Olandijos. Dešimt metų praleidęs Lietuvoje, o šiuo metu po misijų Australijoje bei Rusijoje sugrįžęs į gimtinę, dvasininkas dalijasi savo gyvenimiška patirtimi liberaumu garsėjančioje Olandijoje, tikėjimo kelione bei įžvalgomis apie sekuliarizmą, toleranciją, laisvę ir kitus šiandienius Europos iššūkius. Praėjusių metų trečiajame „Kelionės“ numeryje buvo skelbiamas pokalbis su teologu Valdu Macekela. Šiame žurnale tenka skirti tekstą jo atminimui. Šalia V. Mackelos minčių, jo gyvenimo fotografijų – taip pat ir jo bičiulių bei bendaraminčių atsiminimai apie šį savo gyvenimu Evangeliją liudijųsi žmogų.

Karas nesibaigia pasibaigus karui. Jis toliau gyvena – sugriautose ligoninėse, subombarduotose virtuvėse, sunaikintose mokyklose, žmogaus kūne, žmogaus sąmonėje, atmintyje ir ateityje. Remdamasis ilgamete patirtimi įvairiuose pasaulio regionuose, Amerikos Universiteto Beirute (AUB) Medicinos centro Plastinės chirurgijos skyriaus vadovas dr. Gasanas Abu-Sita tyrinėja karo ekologiją – medicinos, filosofijos ir mokslo derinį. Apie tai ir šis sukrečiantis pokalbis. Straipsnyje „Palaiminti vartotojai – jie paveldės kapitalizmo karalystę“ Luigino Bruni kalba apie bendruomenės ir individualizmo skirtį, rinką ir moralę, tikėjimą ir istorijų perdavimą. Kun. Robertas A. Sirico tekste „Apie tikslus ir priemones“ analizuoja šiandienio pliuralizmo ideologiją ir teigia, kad „tikrojo pliuralizmo ir autentiškos tolerancijos šaknys glūdi ne beverčiame nuomonės neturėjime, bet konkrečioje žmogaus orumo sampratoje“.

Rubrikoje „Šeima“ rasite Cecil G. Osborne „10 priesakų vyrams“, kurie gali tapti geros ir laimingos santuokos bei santykių pradžia ir tekstą „Ilgas kelias iki brandos“, kuriame analizuojama nauja vaikystės samprata, amžinos jaunystės kultas ir galimybės sąžiningai ir autentiškai išgyventi senatvę.

„Pokalbiai apie kultūrą“ šį kartą kviečia į du susitikimus su labai įdomiais menininkais. Vienas jų – Vokietijoje gyvenantis ir kuriantis skulptūrius Edvardas Racevičius, kurio be galo įdomias skulptūras (viena jų puošia ir šio žurnalo viršelį) galima įvardyti kaip „šiuolaikinį liaudies meną“, kuriame dera lietuvių liaudies skulptūrosm būdingas paprastumas su „ready-made“ estetika ir abstrakčia forma. Antrasis pokalbis su vienu žymiausiu Lietuvoje teatro fotografu Dmitrijumi Matvejevu. Ką reiškia fotografo darbas teatre? Kaip viena fotografija galima atskleisti spektaklį? Ar fotografuojant spektaklį įmanomas savitas fotografo žvilgsnis? O taip pat ir apie užkulisius bei fotografiją už teatro ribų – įdomus ir gausiai iliustruotas interviu.

Rubrikoje „Tikėjimo vartai“ Samuelis Greggas bando pažvelgti į katalikybę (remdamasis daugiausia JAV pavyzdžiu) kaip mažumos bendruomenę ir analizuoja šios patirties iššūkius ir dovanas. Žurnalo bendraautorė Jūratė Micevičiūtė savo tekste „Gydytojas Dievas jau lanko namuose: visuotiniai atlaidai neiškėlus kojos iš kambario“ kalba apie atlaidų fenomeną ir reikšmę Katalikų bažnyčioje, kas yra Jubiliejiniai arba Šventieji metai ir į kokias piligrimystes raginama leistis šiemet. Dar vienas tekstas patiks rašytojo Tolkieno ir jo epo „Žiedų valdovas“ gerbėjams. Apie šio rašytojo galimybes būti paskelbtam palaimintuoju, jo beatifikacijos istoriją supažindina Profesoriaus kūrybos gerbėjas bei Tolkien LT draugijos narys Gabrielius E. Klimenka OPs.

Rubrikoje „Sielogyda“ stačiatikių bažnyčios JAV dvasininkas Stephen Freeman tekste „Atgauk savo sielą“ teigia, kad šiandien įprasta kalbėtis apie psichologines ir emocines problemas, kurios užgriūva žmogų, tačiau vis rečiau išgirsi kalbant apie sielos sviekatą. Kodėl taip nutiko ir ką reiškia siela mūsų kasdieniame gyvenime – dvasininko pamąstymai. Apie nuobodulį kaip galimybę veikti kūrybingai, apie telefonus ir išmaniąsias technologijas, kurios iš žmogaus atėmė malonumą nuobodžiauti įdomus, vertingas ir pamokantis tekstas „Nuobodulio anatomija“. Ses. Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF tekste „Apie drąsą gyventi“ kviečia tapti atvirais gyvenimui, jo nenuspėjamimui ir pajausti jo skonį gyvenant drąsiai.

„Be pabaigos“ – taip vadinasi Antano liudijimas apie susižavėjimą alkoholio pažadais bei atsipyrimą nuo dugno ir sugrįžimą į gyvenimą. Šis tekstas – tai patvirtinimas, kad galima pakilti, jei tik kasdieniame skausme ir gyvenimo duženose pavyksta atrasti bent grūdo didumo tikėjimą gyvenimu.

Rubrikoje „Dialogo erdvė“ skelbiame vieno garsiausių pasaulyje kovotojų už laisvę, sukūrusio nesmurtinio pasipriešinimo taktiką, Mahatmos Gandžio mintis apie tikėjimą, Dievą, maldą, religiją ir žmogų. Šis tekstas skirtas simboliškai paminėti šio didžiavyrio 70-ąsias žūties metines.

Apie padarytus, bet dažniau, nepadarytus, namų darbus pasakoja poetas Donatas Petrošius savo esė, kuri taip ir vadinasi „Namų darbai“.

Dailininkas Vaidotas Kvašys pateikia grafinį pasakojimą „Plyšys“, o popiežius Pranciškus – mintis apie tai, ką reiškia būti vilties žmonėmis.

Prasmingų atradimų šioje Kelionėje.

Daugiau apie žurnalą ir kur įsigyti rasite ČIA

Comments are closed.