1916 metų kovo 7 d. mirė vienas žymiausių XIX amžiaus Lietuvos kryždirbių, dievdirbys, klajojantis liaudies menininkas Vincas Svirskis (1835-1916). Iki mūsų dienų jo pastatytų bei restauruotų kryžių yra išlikusių ne tik Lietuvos muziejuose bei bažnyčiose, tačiau ir natūroje – kaimuose šalia kelio bei sodybų.

Vincas Svirskis buvo vienas svarbiausių lietuvių kryždirbystės tradicijos nešėjų. Daugeliu atžvilgių išskirtinė jo kūryba daro įtaką ir šių dienų meistrams.

Apie būsimojo kryždirbio gyvenimą nėra išlikusių daug patikimų žinių. Gimė neturtingoje valstiečių šeimoje. Drožinėti Vincas Svirskis pradėjo dar piemenaudamas. Žinoma, kad jis mokėjo skaityti ir rašyti, gerai kalbėjo lenkiškai, šiek tiek rusiškai. Spėjama, kad jis lankė parapijinę Krekenavos mokyklą. Spaudos draudimo metais Vincentas Svirskis palaikė ryšius su knygnešiais, lietuviškų knygų platintojais. Uždraustą literatūrą platino ir pats.

Ilgainiui pagrindiniu jo pragyvenimo šaltiniu tapo medžio drožybą. Vidurio Lietuvoje – Kėdainių, Surviliškio, Krekenavos, Krakių, Truskavos apylinkėse jis įkūnijo tradicinio meistro įvaizdį vaikščiodamas iš vieno kaimo į kitą, iš vieno kiemo į kitą ir dirbdamas kryžius, koplytstulpius. Jam priskaičiuojama apie 200 maždaug 4-5 metrų ąžolinių darbų.

Dar 1920 m., savo ankstyvųjų kraštotyrinių kelionių metu, fotografas Balys Buračas susidomėjo šio Vidurio Lietuvos dievdirbio gyvenimu ir darbais. Praėjus vos keturiems metams po V. Svirskio mirties, B. Buračas savo užrašų knygelėje pažymėjo: „Paklausus kaip atrodė V. Svirskis, tai kiekviename kaime, Burveliuose, Bakainiuose, Okaimiuose, Surviliškyje ir kitur, žmonės, kuriems Svirskis dirbo kryžius, pasako ne tik kaip atrodė kryždirbys, bet ir parodo, jog jis buvo žemo ūgio, susilenkęs, lyg ir kuprotas…“ Būtent B. Buračas savo fotografijose įamžino gan gausų šio kryždirbio palikimą.

1967 metais režisieriaus R. Verba sukūrė filmą apie šį liaudies menininką. Filme apie V. Svirskį pasakoja kaimo senoliai, matę dievdirbį ne tik skulptūras skaptuojantį, bet ir oro balioną klojime meistraujantį. Filme taip pat užfiksuoti ir meistro darbai bei jų likimai. Šis filmas yra paminklas kryždirbiui, nepalikusiam savo atvaizdo, tačiau išsaugojusiam ir pratęsusiam unikalią lietuvišką kryždirbystės tradiciją.

Nuotraukoje kadras iš  R. Verbos filmo „Vincas Svirskis“.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *